Man irgi per ilgi kazkaip...
Fėja*, 04 Rgs 2020 - 06:29, parašė: Man dabar neseniai prisiminimai buvo grįžę, kaip jos buvo mažytės, ką aš jaučiau. Man tikrai atrodė, kad tęsis amžinai ir aš kartais drąskiausi, reikalavau kažko, nerimavau... Dabar prisiminus, praėjo tas laikas, kaip greitai. Ko aš ten nervinaus "praradus tą savo gyvenimą"... Ta jų kūdikystė tikrai greitai pralėkė. Atrodo nė nėbuvo. Labas rytasNiekada nesidraskiau ir neatrodė ,kad tai nepabaigiama.visda priimdavau kaip tam tikrą gyvenimo tarpsnį.man niekad vaikai netrodė kažkoks trukdis.nesjekiau jokios ten karjeros ypatingos,tai ką ten prarast. Atvirkščiai,man atostogis buvo,nei kur keltis,nei skubėt,bei dirbt,nei stresuot,kad kas nepavyks. Kažkaip saugiai jaučiausi,į darbą dar atrodė,kad ,oi kažkada po 5gyvenimų🤣🤣🤣.Bet jis gi yra,laujia manęs,nereikia tuo rūpintis🤣🤣 O už lango vėjas,sniegas ir tamsa, o aš šiltoj lovoj su knyga rankose.
Tai ko dabar nepriimi tamsos ir salcio, kai gali lovoj su knyga guleti?
As butent taip ir priimu, kad gera, silta ir jauku namuose, kai uz lango niuru.
*** Sėlija, 05 Rgs 2020 - 08:38, parašė: Tai ko dabar nepriimi tamsos ir salcio, kai gali lovoj su knyga guleti? As butent taip ir priimu, kad gera, silta ir jauku namuose, kai uz lango nKai šalta ir tamsu ir dabar tingiu keltis.o be to tada gaudavau pinigus ir nieko daryt vardan jų pasiekimo nereikdavo.ir šiaip.tokia idilė buvo,gi žinai,kad turi tu tą darbą,kūdikėlis mažas ir toks jaukus.nu faina žodžiu buvo. Man patikdavo viskas,vežimukas,barškučiai,ieškojimas tų mažų rūbelių,megztos kojinytės,bliūdukai su kiškučiais,šylsenos,ropojimas,pirmi žingsniai.
Vuenintelis trukdantis dalykas mano pačios baimės,kad kas nors vaikui galų atsitikti.nu iki visiškos laimės🤣
O man nepatiko tie sudukai vaikiski. Man norejosi tada veiklos, lekt, dalyvaut, baliavot, nu as jaunystej visai kitokia buvau. Iki kokiu 36.
Tai ir man norėjosi.čia kiti dalykai.ir lėkdavau ir baliavodavau,anyta,mama atkėkdavo vos užuominą išgirdusios.ir pabaliavojus galėdavau atsipagiriot be streso.🤣🤣🤣 Nu čia hiperbolizuoju truputį.😁
O as neturejau tos galimybes, visur vaika reikejo imtis, veliau abudu.
*** Sėlija, 05 Rgs 2020 - 10:41, parašė: O as neturejau tos galimybes, visur vaika reikejo imtis, veliau abudu.Būdavo ir su vaiku.vistiek gerai buvo -jaunystė.
Man tai niurus tas laikotarpis prisiminimuose isliko, bet dasidejo, aisku, ir seimos problemos, diedo zyliojimai prie to, ir pan.
Net prisimint nenoriu. I ta jaunyste negrizciau nei uz ka, geriau lieku, kaip dabar, sena ir laiminga. Ir su uzaugusiais vaikais.
O pats graziausias gyvenimo tarpsnis tai buvo pirmieji du studiju metai.
Nu diedas😁 buvo ištikimas,pampersus tempdavo,namie nakvodavo.Viskas čiki.
Aš iš vis nežinau akivaizdaus neištikimybės įrodymo iš vyro.nežinau kas per jausmas,galiu tik įsivaizduot.
