As tai tuos dalykus vadinu "skaudziom vietom".
Visi ju turim...
Nu vat atsitinka kažkas blogo.darbe pvz,aš kažko nepadariau,blogai padariau,arba iš vis tokia taktika,kad kaltas silpniausias,o tu esi toj padėty.nu ir ką technikas studijuot,dažniausiai tai užklumpa netikėtai,jokios technikos ant staigiųjų nesuveiks. Iš vis kiekvienas su savo temperametru,charakteriu,visi skirtingi,visaip ir reaguoja.vienas gal skaitys ir įžvelgs tose knygose kažką sau,kitam tai bus tik žodžiai. Aš iš tų ,kur tik žodžiai,nes bėda ateina netikėtai,nelauktai prsimint ką tu kada skaitei ir dar pristaikyt abtrakčius žodžius konkrečiai esamai dabartinei blogai padėčiai...dažniausia elgiesi pgl savo prigimtį ir įsitikinimus. Vat tikras,šalia.esantis žmogus tai gal.ir padėtų,bet.jau.išsikalbėt yra kam.
Esu skaičius,aišk,tai tąi aną,ką reikia.pgl.temą,tai va.ir senai.supratau,kad nėr jokio išsigelbėjimo.ten,žmogus yra kiekvienas atskiras individas.
Tik konkreti pagalba ir nuoširdus rūpestis gali kažkiek įtakot ir palengvint.
Nes niekur nieko naujo ir netikėto nesu išskaičius.
Todėl likau orie išvados,kad.tu esi vistiek tu.
Net per tiek metų kol.mes čia esam,nei viena nei per trupinį nepasikeitė,gal tik nutylėt pradėjo arba išsiskirstė.
Aš esu begalę tų knygų perskaičius nuo popsinių iki visai rimtų, save analizavus, psichoterapizavus, tuo laikotarpiu, kai buvo blogai ir buvo depresija.
Yra kažkokios bendros taisyklės, ką daryt, kaip reaguot ir pan.
Pagėrėjo man, kai nustojau save analizuot, nustojau kaltinti vaikystę ar motiną (kaip liepia visi daktarai ir visokie talmudai), nustojau kapstytis kažkokiose dvasinėse žaizdose ir versti iš naujo jas kraujuot.
Bet tos knygos ir terapija paliko savo pėdsakus. Savęs neanalizuoju, tai norisi kažkam kitam pritaikyti tas įsikaltas taisykles.Taip jau yra.
Pinotija, 22 Spa 2020 - 15:34, parašė: Aš esu begalę tų knygų perskaičius nuo popsinių iki visai rimtų, save analizavus, psichoterapizavus, tuo laikotarpiu, kai buvo blogai ir buvo depresija. Yra kažkokios bendros taisyklės, ką daryt, kaip reaguot ir pan. Pagėrėjo man, kai nustojau save analizuot, nustojau kaltinti vaikystę ar motiną (kaip liepia visi daktarai ir visokie talmudai), nustojau kapstytis kažkokiose dvasinėse žaizdose ir versti iš naujo jas kraujuot. Bet tos knygos ir terapija paliko savo pėdsakus. Savęs neanalizuoju, tai norisi kažkam kitam pritaikyti tas įsikaltas taisykles.Taip jau yra.Gal galėtum išvardint tas bendras taisykles? Bent kelias.
Esu skaičius,aišk,tai tąi aną,ką reikia.pgl.temą,tai va.ir senai.supratau,kad nėr jokio išsigelbėjimo.ten,žmogus yra kiekvienas atskiras individas.
Tik konkreti pagalba ir nuoširdus rūpestis gali kažkiek įtakot ir palengvint.
Nes niekur nieko naujo ir netikėto nesu išskaičius.
Todėl likau orie išvados,kad.tu esi vistiek tu.
Net per tiek metų kol.mes čia esam,nei viena nei per trupinį nepasikeitė,gal tik nutylėt pradėjo arba išsiskirstė.
Netiesa. Žmogus keičiasi net ir natūraliai. O jei dar ir sąmoningai save ugdo, tai kardinaliai gali pasikeist. Ne temperamentas, ne characteris, o būtent reakcijos į problemas, emocijos bei jų išraiška