Taip.tai ne pamokslai,ne moralizavimas,ne kitų žmonių durninimas,ir tt.tai ir yra paguoda.pasakyta su krikščioniška meile ir supratimu.
Aš išvis neskaičiau kur Amadėja nuorodą kėlė. Tiesiog tau parašiau, kad vadovaukis tuo kas patinka, priimtina. Tinka mintis "viskas praeina" - tai ir taikyk savo baimėse. Ypač dėl darbo, kurį sėkmingai žmonės keičia daugybę kartų per gyvenimą, o dar ir amžius tavo toks imamas 
Tai jau tikrai, darbu buvo ir bus, ne karta esu pagalvojus, kad turguj bulves pardavinet man visai patiktu. 
Nu žodžiu.mane siaubingai sunervino ir suerzino ta infuencerė ar kas ji bebūtų.kas nežino tokių elementarių dalykų,per gyvenimą neperskaitė tūkstančių panašių minčių ir patarimų. Jau geriau kokia knyga apie pvz holokaustą,kad sukrėstų ir susiimtum.
*** Sėlija, 28 Kov 2020 - 10:59, parašė: Tai jau tikrai, darbu buvo ir bus, ne karta esu pagalvojus, kad turguj bulves pardavinet man visai patiktu.Kaio minėjau žmonės yra visokie.su savo baimėm,charakteriais,įsitikinimais,kompleksais ir tt.
Kokia schema? Nera jokiu schemu, o vyksta gyvenimas. Kiekvieno gyvenimas vyksta kitaip. Vienas mirs, kitas pasveiks, trecias neuzsikres, ketvirtas tevus palaidos, penktas vaikus. NERA SCHEMOS!Turiu minty tas isvardintas stadijas kaip zmogus jauciasi situacijoj kaip dabar ir pan.
O siaip keistos reakcijos i psichologes straipsni 
Dabar jau visi psichologais patape, sedi namie ir rasineja per visus galus...
As tai stengiuosi pasidziaugti tuo,kad su seima daugiau pabunu.
Nors aisku nerimas apima...del artimuju...ir del darbo...
Intemora,taigis man rodos tavo profesija siais laikais paklausi.Gal nereiktu del darbo stresuot 
Mums tai namuose trukst rasomuju stalu.Ir spintos...komodos kokios...neiprate namuose but.Pamatem,ko truksta..
Sveciu kambary, kur planavau dirbt, negaliu, sunus su savo projektais sedi.
Tai atsitempiau stala- knyga i svetaines kampa.
Man iš viso kokia tai panikos būsena, nors visą gyvenimą buvau maždaug Sėlijos stoiškumo. Nežinau, kas atsitiko. Gal tiesiog reikia nieko neklausyt, neskaityt ir niekuo nesidomėt. Ta mintis dėl šunų, likusių be šeimininkų, neapleidžia iki šiol.
o man tas straipsnelis patiko.
Atitinka mano mintis. Šiuo metu nemėgstu neigimo ir apsimestinio stoiškumo.
Tipo, viskas praeis. Praeis, žinoma, bet nebus kaip anksčiau. Ir su kokiom pasekmėm praeis?
Aš tai dar esu negalėjimo prisitaikyti stadijoje, kadangi man gyvenime labai svarbu stabilumas.
Pinot, mano stoiskumas ne apsimestinis. Tiesiog taip yra kolkas. Kai pradesiu panikuoti, tikrai pasakysiu
Mano aplinkoj visi ramus. Diedas, vaikas, dukra DE, mama, kolegos, kai bendraujam per skype konferencija. Ner kam seti panikos. Kolkas.
