Kad nuotoliniu dirba, tai nereiškia, kad vaiko į daržą neveda. Tai tik rekomendacija. Žinokit, izoliacijoj tėvai būna, o vaikus daržan veda.... Amadėja tikrai nieko nepadarė daugiau, ar blogiau, nei darome mes, ar visi kiti. Panos, perlenkiat. Aš tada sakydama, kad nevestų, sakiau, kaip savam žmogui, nes žinau, kad nedirba ir pnš.
Vat čia ir esmė, kad žmonės daro ką nori, o ne kas rekomenduojama. Kol netampa privaloma ir baudžiama, patys ne susivokia
Man nedirbanti marti nesukeltų jokio pasipiktinimo, jei sūnui taip gerai, finansiškai paveža, ir toks jų susitarimas. Aš negaliu kištis ir nurodinėti.
Kartais būna taip net lengviau, jei moteris namie, o vyrui lengviau. Su sąlyga, kad netinginiauja. Bet vis tiek tai ne mano reikalas, nerypaučiau dėl to.
Vieną šeimą pažįstu jaunesnės kartos. Vyras dirba, daug uždirba, ir jam daugiau niekuo nereikia rūpintis. Žmona namie, vaikas namie, viskas čiki.
Viskas priklauso nuo susitarimo.
O konkrečiu atveju, tai nesmerkiu aš Amadėjos už tai, kad nedirba, kiekvienas daro kaip šeimoj geriau.
Aš va tokia esu, kuri nesugebėjo padalinti savęs tarp darbo ir šeimos, ir todėl mano visos bėdos.
nes jei dirbau, tai koncentravausi tik į darbą, ir man daugiau niekas nerūpėjo. Kiekvienas skambutis iš namų pusės, kad ir su kažkokiu įvykiu, suerzindavo.
Nežinau, net baisu sakyti, mano mama buvo prie mirties, o aš galvojau kaip sudėlioti darbus, su kuo susitikti ir pan.
Kai mb vos ne su ašarom prašė atsitokėt. Atsitokėjau, tik per vėlai.
Kad nuotoliniu dirba, tai nereiškia, kad vaiko į daržą neveda. Tai tik rekomendacija. Žinokit, izoliacijoj tėvai būna, o vaikus daržan veda.... Amadėja tikrai nieko nepadarė daugiau, ar blogiau, nei darome mes, ar visi kiti. Panos, perlenkiat. Aš tada sakydama, kad nevestų, sakiau, kaip savam žmogui, nes žinau, kad nedirba ir pnš.
Tai zinau, bet ar tai protinga? O Amadeja gi labai protinga primeta kovido klausimu.
Mano aplinkoj visi, dirbantys is namu, maziu i darza neveda. Nu trukdo, tai trukdo, vistiek dirba ir tiek.
Nesugebejimas dirbti is namu su 4 metu vaiku? Oho... tiesiog net neisivaizduoju. Sedetu, kaip pele man ir neciausketu. Bet as ir ne supermamyte.
Nzn, čia kažkoks nesuvokianas ištizimas. Pilna draugių turiu auginančių mažus vaikus, vienišų mamų. Nu nėra nei vienos tokios pereksles realybėj, kur nesugebėtų dirbt tuo pačiu. Čia tik forumuose tokiu matau, rimtai
Man nedirbanti marti nesukeltų jokio pasipiktinimo, jei sūnui taip gerai, finansiškai paveža, ir toks jų susitarimas. Aš negaliu kištis ir nurodinėti.
Kartais būna taip net lengviau, jei moteris namie, o vyrui lengviau. Su sąlyga, kad netinginiauja. Bet vis tiek tai ne mano reikalas, nerypaučiau dėl to.
Vieną šeimą pažįstu jaunesnės kartos. Vyras dirba, daug uždirba, ir jam daugiau niekuo nereikia rūpintis. Žmona namie, vaikas namie, viskas čiki.
Viskas priklauso nuo susitarimo.
O konkrečiu atveju, tai nesmerkiu aš Amadėjos už tai, kad nedirba, kiekvienas daro kaip šeimoj geriau.
Aš va tokia esu, kuri nesugebėjo padalinti savęs tarp darbo ir šeimos, ir todėl mano visos bėdos.
nes jei dirbau, tai koncentravausi tik į darbą, ir man daugiau niekas nerūpėjo. Kiekvienas skambutis iš namų pusės, kad ir su kažkokiu įvykiu, suerzindavo.
Nežinau, net baisu sakyti, mano mama buvo prie mirties, o aš galvojau kaip sudėlioti darbus, su kuo susitikti ir pan.
Kai mb vos ne su ašarom prašė atsitokėt. Atsitokėjau, tik per vėlai.
Aik tu, man darbas kazkaip niekad nebuvo virs asmeninio gyvenimo.
Aik tu, man darbas kazkaip niekad nebuvo virs asmeninio gyvenimo.
Man taip tikrą laikotarpį taip buvo. Išeidavau iš darbo 9 vakaro apsvaigus nuo to, kokia aš pati sau šauni, kaip susitvarkiau.
Na, viskas baigėsi ne taip jau gerai paskui. Bet aš dėl to ilgai kankinausi, kad negaliu taip toliau.
Tai buvo pabėgimas nuo šeimos problemų, kaip sakė psichoterapeutė.
Veda ,mano draugės kolegės veda.nes kitaip dirbt negali.nu ką ten pavesi tas pamokas plius n kitų darbų.sakė,niekaip nesuitvarkytų.pvz trys ir du metai.sakaė nei už ką .uždarys darželius ir jos nebedirbs. Nu pvz su kokiu dvimečiu ir trimečiu nu ką tu jiems,užrakinsi kambary visą.dieną.gi rėkia,šaukia,eina,griūna,prisišika ,kipa ant rankųir.t.t
Džiaugiuosi,kad man jau tokios dilemos neiškyla,ir tai dar visko pasitaiko .
Pasakysiu ir 392. Nes tai tiesiogiai liečia mane ir mano šeimą
Tai gal tau koks bipolinis, nes išsisakei tai kaip už tėvynę.
Ant vieno žmogaus. Jau viskas suprasta dėl turinio ir pasekmių, tai ko dabar joji toliau.
Gal tau priminti kaip pati elgeisi pavasarį ir kokie tavo buvo pasiteisinimai?
Irgi bijai, nes esat rizikos grupėj, bet atrodė gi, kad saugu, spėjat ir nieko nenutiks.
Man taip tikrą laikotarpį taip buvo. Išeidavau iš darbo 9 vakaro apsvaigus nuo to, kokia aš pati sau šauni, kaip susitvarkiau.
Na, viskas baigėsi ne taip jau gerai paskui. Bet aš dėl to ilgai kankinausi, kad negaliu taip toliau.
Tai buvo pabėgimas nuo šeimos problemų, kaip sakė psichoterapeutė.
Tai reik kitiems mokytis to balanso. Mes kai su exu gyvenimo pradžioje verslą kūrėme, tai irgi iki apsvaigimo arem. Nu bet kažkaip palaipsniui atsirado pas mane tos harmonijos poreikiai, poilsio, buvimo namie.
Samdoma darbe tai aš iš vis nematau kodėl reik persidirbt. Gi yra darbo valandos, pareigų instrukcijis ir ribos uždarbyje. Tai kokio velnio plėstis?
