Na bet 57 metų, tai jau kaip ir menopauzė. Matyt, hormonai sukvailiojo organizme.
Turbut. Bet tai ziauriai
Turbut. Bet tai ziauriai
Na taip. Čia gal koks net rekordas, neužfiksuotas tik. Skaičiau, viena moteris pasaulio seniausia motina buvo tapus, būdama 60+ kažkiek, nepamenu. Bet ten ne netyčia.
bet tavo atvejo moteriškė dar turėjo porą mėnesių pagalvoti. 
Kugeliukas su vištiena
[URL=https://www.part.lt/perziura/80b686ce9b4abb39dc8401c499dabb86217.jpg]
[/URL]
Na taip. Čia gal koks net rekordas, neužfiksuotas tik. Skaičiau, viena moteris pasaulio seniausia motina buvo tapus, būdama 60+ kažkiek, nepamenu. Bet ten ne netyčia.
bet tavo atvejo moteriškė dar turėjo porą mėnesių pagalvoti.
ka ji ten galvos, ji pasijuto apie 7 menesi gi. Nes galvojo, kad klimaksas jau.
ka ji ten galvos, ji pasijuto apie 7 menesi gi. Nes galvojo, kad klimaksas jau.
na tai turėjo dar laiko apsiprast su ta mintim. Juk neišvežė greitoji, galvojančią, kad jai apendicitas.
Nu jūs kai pasakysit, tai tarsi būčiau koks antžmogis.
Nu nebūčiau laiminga vaiką palikus. Išvis aš labai prieraiši. Ir myliu vaiką labai. Tik tai nesiderina man su laime, gera savijauta.
Kažkaip pas mane šitie dalykai visiškai prasilenkia.
Gaudama vieną praradau kitą. Kažkas tokio.
Lavina, o ne gali būti, kad kad ir kas būtų, tu nesijaustum laiminga?
Nes pvz man taio atrodo apie save.
Ir labai labai žaviuosi žmonėmis, kurie laimingi, kurie švyti, jie visada šypsosi, jie pozityvūs.
Man buvo tik vienu atveju labai gerai ant dūšios - kai gėriau antidepresantus pusmetį po artimo žmogaus netekties. Tada tie vaistai man taip gerai suveikė, šakės. O paskui, baigus jų kursą, vėl gruzinimasis ėjo ėjo ir įlindo.
Lavina, o ne gali būti, kad kad ir kas būtų, tu nesijaustum laiminga? Nes pvz man taio atrodo apie save. Ir labai labai žaviuosi žmonėmis, kurie laimingi, kurie švyti, jie visada šypsosi, jie pozityvūs. Man buvo tik vienu atveju labai gerai ant dūšios - kai gėriau antidepresantus pusmetį po artimo žmogaus netekties. Tada tie vaistai man taip gerai suveikė, šakės. O paskui, baigus jų kursą, vėl gruzinimasis ėjo ėjo ir įlindo.Vadinas permažai gaminas kaikokių hormonų...
Lavina, o ne gali būti, kad kad ir kas būtų, tu nesijaustum laiminga?
Nes pvz man taio atrodo apie save.
Ir labai labai žaviuosi žmonėmis, kurie laimingi, kurie švyti, jie visada šypsosi, jie pozityvūs.
Man buvo tik vienu atveju labai gerai ant dūšios - kai gėriau antidepresantus pusmetį po artimo žmogaus netekties. Tada tie vaistai man taip gerai suveikė, šakės. O paskui, baigus jų kursą, vėl gruzinimasis ėjo ėjo ir įlindo.
Gali būt. Aš tiesiog kažkokia depresyvi asmenybė esu. Kartais būna geriau, kartais blogiau. Laiminga jausdavausi tik kai būdavau įsimylėjus (na ta euforija, kuri trunka kelis mėnesius). Tada eini ir šypsaisi tiesiog. Nes nu taip gera 😁 bet gi dėl to dabar nesiskirsi, kad vėl ką įsimylėtum.
Gali būt. Aš tiesiog kažkokia depresyvi asmenybė esu. Kartais būna geriau, kartais blogiau. Laiminga jausdavausi tik kai būdavau įsimylėjus (na ta euforija, kuri trunka kelis mėnesius). Tada eini ir šypsaisi tiesiog. Nes nu taip gera 😁 bet gi dėl to dabar nesiskirsi, kad vėl ką įsimylėtum.Laimė tai nėra ta įsimylėjimo euforija. Tai kaip tik toks vidinis balansas, vyraujanti vidinės ramybės būsena, vidinė laisvė.
Laimė tai nėra ta įsimylėjimo euforija.
Tai kaip tok toks vidinis balansas, vyraujanti vidinės ramybės būsena, visinė laisvė.
Galima taip gražiai kalbėti, bet o kaip tą realiai pajausti, tą vidinę laisvę? Ramybę?
Nežinau, kai esi įsimylėjus tai viskas gražu, viskas gerai, visi gražūs ir gyvenimas gražus.
O po to ateina gyvenimas.
