As tai senas knygas megstu.
As tai senas knygas megstu.
Turiu savo seniausią 1899 metų.
Nuo žmogaus priklauso .aš turiu pvz savo vaikystės knygą.mylimiausią.Ronja_plėšiko duktė.
Tą knygą skaitydavau ištisai,tie laveiksliukai mane nunešdavo pas ją .Ronja man buvo tikra,kaip draugė.
Ir mano abi dukterys ją skaitė,o drakoniukas nea,jei bus nauja su paveiksliukais spalvotais,tai dar pavartys bent jau.
Knygos pas mus nebuvo išmetamos. Tik nereikalingos atitinkamai būdavo perkeliamos į mažiau prieinamas vietas. Arba kažkur pasimesdavo besikraustant.
Savo vaikystės knygų nesu nei vienos išmetus. Neseniai radau Merę Popins, tai kaip apsidžiaugiau. 
Ir nereikia man naujo leidimo, čia mano knyga. 
Nuo žmogaus priklauso .aš turiu pvz savo vaikystės knygą.mylimiausią.Ronja_plėšiko duktė.
Tą knygą skaitydavau ištisai,tie laveiksliukai mane nunešdavo pas ją .Ronja man buvo tikra,kaip draugė.
Ir mano abi dukterys ją skaitė,o drakoniukas nea,jei bus nauja su paveiksliukais spalvotais,tai dar pavartys bent jau.
Man irgi turbūt favotitinė knyga. Vasarą vaikas mokyklai skaitė
Rimtai? Pilnos lentynos pas mano mamą mūsų vaikystės knygų. Niekam jos nereikalingos. Kai kurios jau nuo amžiaus ar nuo prastos kokybės pageltusiais lapais. O jeigu ir ne - tai dabartinės knygos vaikams gerokai patobulėję dizaino prasme, vaiko akiai patrauklesnės. Niekam tos senos neįdomios. Aš ir pati sau bibliotekoje imu naujesnį leidimą
Tėvai dėžę atvežė. Tiek dičkio, tiek mūsų vaikystės lsikų. Sksitau msžam prieš miegą.
Aišku, kurios jau visai suplyšę, tai išmečiau.
As nuosavu tai tik pasakas turejau, kitas is bibles skaiciau.
Knygos pas mus nebuvo išmetamos. Tik nereikalingos atitinkamai būdavo perkeliamos į mažiau prieinamas vietas. Arba kažkur pasimesdavo besikraustant.
Savo vaikystės knygų nesu nei vienos išmetus. Neseniai radau Merę Popins, tai kaip apsidžiaugiau.
Būtent. Tai mūsų knygos. Jos kelia prisiminimus, yra savos, todėl vis dar yra mūsų lentynose. Tačiau mano vaikai jau vėlgi turi savas knygas, kurios jiems irgi užaugus kels prisiminimus, bet ne jų vaikams.
Mano mama dirbo knygų rūmuose.ko ko ,o jau knygų tai buvo pas mus.kažkaio ji gaudavo yas retas knygas.
Tėvai dėžę atvežė. Tiek dičkio, tiek mūsų vaikystės lsikų. Sksitau msžam prieš miegą.
Aišku, kurios jau visai suplyšę, tai išmečiau.
Ta prasme mažiaus brolio? Aš net neskirstau taip. Vaikų knygos ir tiek. Jie gi ta pati karta
Tai kas svarbu.Pati istorija ar leidimas? Man tai visada buvo istorija.nesvarbu koks leidimas,nors apgraužta.bet jei raitelis be galvos,tai be galvos. Šitą mamos knygą radau ant aukšto kaime ,kaip buvo įdomu.
Dar prisimenu ,kad trūko kažkiek puslapių...tai po tos vasaros,iš kart ieškojau iš kur gaut,kad perskaityt,kartais pasiilgstu tų laikų dėl žingeidumo,ieškojimo,atradimo džiaugsmo.
Tai kas svarbu.Pati istorija ar leidimas?
Man tai visada buvo istorija.nesvarbu koks leidimas,nors apgraužta.bet jei raitelis be galvos,tai be galvos. Šitą mamos knygą radau ant aukšto kaime ,kaip buvo įdomu.
Man taip pat svarbu istorija.
