Aš visada mėgau knygas ne tik perskaityti, bet ir turėti.
Kartą mažius surinkęs kažkokia proga 100 litų, nuvažiavo į knygyną ir už visus man nupirko knygų, visokių meilės romanų, žodžiu, kaip jam patarė knygyno darbuotojos. 
Tada tokie pinigai dar buvo pinigai, tų knygų buvo gera krūva. 
Rimtai? Pilnos lentynos pas mano mamą mūsų vaikystės knygų. Niekam jos nereikalingos. Kai kurios jau nuo amžiaus ar nuo prastos kokybės pageltusiais lapais. O jeigu ir ne - tai dabartinės knygos vaikams gerokai patobulėję dizaino prasme, vaiko akiai patrauklesnės. Niekam tos senos neįdomios. Aš ir pati sau bibliotekoje imu naujesnį leidimą
Jei tavo vaikams ir tau neidomios senuju leidimu knygos, nereiskia, kad visiems taip.
O kodel vaikams galetu buti neidimu skaityti knyga, kuria skaite ju mama?
As nezinau, kokiais metais Pienes vaikyste prabego, kad ji jas taip nuvertina. Vyro tevas apie 1990-sius dirbo leidykloje, turejom kruva to meto knygu, tai jos tikrai baisiai iristos, skurdaus dizaino, nekalbu apie iliustracijas. Praejusio amziaus sesto, septinto desimtemesio vaikiskos knygos buvo puikiai iristos ir iliustruotos, pvz. Anderseno, Haufo pasakos, broliu Grimu pasakos, Lindgren knygos.
Išvartėt savaip. Man irgi svarbiausia istorija, o ne knygos grožis.
Kalbėjau apie senų daiktų palikimą. Tas palikimas mamos namuose, niekas knygų nemėto ir nenuvertina. Tačiau gimus vaikams pirkau jiems spalvingas knygeles, o ne traukiau savo vaikystės. Kaip ir mano ar vyro kūdikystės, vaikystės drabužėliai galėjo būti prisiminimai, sentimentai, bet ne drabužis mano vaikams dėvėti.
Esame mano vaikystės namuose išsitraukę mano vaikystės knygas, nuotraukas. Vartėme, dalinausi prisiminimais, puikiai ir jaukiai praleidome laiką. Bet tai prisiminimai.
Jei tavo vaikams ir tau neidomios senuju leidimu knygos, nereiskia, kad visiems taip.
Savaite, o aš gi ir nepasakojau apie tavo vaiką . Pasakok ir tu. Tikrai mielai paskaitysiu ir tavo istoriją, kokias knygeles labiausiai mėgo mažasis savaitukas
*** Sėlija, 19 Sau 2021 - 12:41, parašė: O kodel vaikams galetu buti neidimu skaityti knyga, kuria skaite ju mama?Jo,juk knyga ta pati.ji nesikeitė.tai juk ne tas pats kas aprengt savo vaikystės rūbais. Suprantu,jei prieš nosį du pasirinkimai- blizganti nauja ir sena apiplyšus,suprantama ,kad ims naują.bet jei tik sena,ir nori paskaityt ,tai negi reikalus tik naujos ir blizgančios.?
Pvz aš turiu Ronją_ten 86 leidimo.tai tikrai net negalvojau nupirkt naują,juk ji yra.jos kitaip turbūt neperašė.
Savaite, o aš gi ir nepasakojau apie tavo vaiką
Ka paduodavau, ta ir skaite. Bet rimtai, negi turedama namuose savo vaikystes knyga pvz., Karlsonas ir Mazylis, pirkai knygyne butinai naujausio leidimo, nes senoji ne tokia?
Kalbedavomes apie knygas, siulydavau , kas jam turetu buti idomu, ir jeigu namie budavo ta knyga, apie kuria pasakodavau, ta ir skaitydavo, jokiu paiesku knygyne to paties autoriaus ir pavadinimo knygos, tik naujai isleistos.
Tos senosios irgi buvo graziai iliustruotos ir grazios.
Jo,juk knyga ta pati.ji nesikeitė.tai juk ne tas pats kas aprengt savo vaikystės rūbais. Suprantu,jei prieš nosį du pasirinkimai- blizganti nauja ir sena apiplyšus,suprantama ,kad ims naują.bet jei tik sena,ir nori paskaityt ,tai negi reikalus tik naujos ir blizgančios.?
Taip, būtent apie du pasirinkimus ir rašiau.
Kol nemokėjo vaikai skaityti, tikrai jiems svarbu buvo paveisklėliai, knygelės grožis. Tai ir pirkau naujas.
Na, o Haufo, Anderseno ar įvairių pasaulio šalių pasakų rinkinius, kurie išvis mano vaikystės lentynose buvo be iliustracijų - tai nupirkau kelias dideles, su iliustracijom knygas, bet kažkaip vaikai prašoko tą laikotarpį gal, nes iškart perėjo prie Hario Poterio ir pan. Tai buvo jų, šių laikų populiariausi skaitiniai. Mes savo vaikystėje turėjome kitokias mėgstamiausias istorijas. Vėliau prasidėjo privaloma literatūra, kurią nurodo mokytojai ir reikia atsiskaityti. Skaito tiesiog tokias, kokias gauna ir aišku leidimo metų nežiūri
Ka paduodavau, ta ir skaite.
Kalbedavomes apie knygas, siulydavau , kas jam turetu buti idomu, ir jeigu namie budavo ta knyga, apie kuria pasakodavau, ta ir skaitydavo, jokiu paiesku knygyne to paties autoriaus ir pavadinimo knygos, tik naujai isleistos.
Jeigu aš būdama mokyklinukė skaičiau Karlsoną, tai mano vaikas Harį Poterį. Jo kiekvieną dalį pirkdavau vos pasirodžius knygyne, nes bliotekose dar net nebuvo. Jeigu būtų norėjęs Karlsono, tikrai būtų galėjęs pasiimti iš močiutės lentynos . Pas ją visa biblioteka. Vaikystėhe net turėjome kartoteką, kaip tikroje bibliotekoje. Net neįsivaizduoju, kur tos pilnos sekcijos knygų ras vietą kai mamos neliks.
Pvz aš turiu Ronją_ten 86 leidimo.tai tikrai net negalvojau nupirkt naują,juk ji yra.jos kitaip turbūt neperašė.
Perrasyti neperrase, bet greiciausiai dabartiniais laikais isleista turetu buti versta is originalo kalbos, o ne rusu, kaip anuomet buvo iprasta. Nors nezinau, ar labai nukentejo vertimo kokybe anuomet, idomu butu palyginti.
