Netikiu jokiom programom. Kiba kazkas kazkur sedi ir raso planus naujai gyvybei? Nesamone.
labai jau mes tą mąstymą galim pasirinkt? Mąstymas irgi programos dalis.
butent. Tas mastymas irgi priklauso nuo to, koks iq, kokie tevai auklejo, kokioj aplinkoj jis formavosi. To negalejai rinktis.
Idomi tema, bet kodel pirmadieni, ryte? Nera laiko rasyti.
Sutinku, kad mes daug ka atsinesame jau uzkoduota -isvaizda, sveikata, intelektinius gebejimus, charakterio ypatumus ir kartu daug kas priklauso nuo aplinkybiu, salygu. O kas priklauso nuo musus paciu? As tikiu minties galia, taip sakant - svajok atsargiai, apgalvotai, nes ka tu darysi, kai ta svajone vat ims ir issipildys, padla ir jau nebebus kur detis.
butent. Tas mastymas irgi priklauso nuo to, koks iq, kokie tevai auklejo, kokioj aplinkoj jis formavosi. To negalejai rinktis.
O iq neįmanoma užauginti, jei žmogus žingeidus ir trokštantis žinių? Ir kodėl tada net girtuoklių vaikai tampa išsiavinusiais ir užima geras pozicijas?
Mirė mano kolega.
Kaip gaila....
Nuo coronos? Baisu.
nesuprantu aš mirtingumo didėjimo palyginus su atvejų skaičium. Visokių minčių kyla.
Tai viskas logiška, nes mirtys apie mėnesį vėluoja, plius žmonės nelabai testuojasi gal.
Tame tarpe pilna loteriju. Zmogus laviruoja tarp ju, daro pasirinkimus, bet ir vel, ir vel loterija. Amzinas laviravimas tarp istrauktu bilietu.
Panašiai galvoju
Rialina, atsunešam nedidelę dalį, o daug ir gaunam nuo pirmų dienų. Tiesiog susikuriam strategijas. Nors dažnai net nesąmoningai tą padarom.
O iq neįmanoma užauginti, jei žmogus žingeidus ir trokštantis žinių? Ir kodėl tada net girtuoklių vaikai tampa išsiavinusiais ir užima geras pozicijas?
Tie pijoku vaikai, kurie gime nepazeisti alkoholio, paveldejo ryztinga charakteri, tie pasiekia. Deja, tokiu nedaug.
IQ islavinti imanoma tik labai truputi, deja.
nu nereikia taip suprimityvinti...
atsinešam tai, kas mums skirta, gaunam tai, kas mums skirta. Pagal programą, likimą ar kaip norim, taip pavadinam tą reikalą.
Žmonija, tiksliau, žmonės, per daug gerai galvoja apie save ir savo galias...
nu nereikia taip suprimityvinti...
atsinešam tai, kas mums skirta, gaunam tai, kas mums skirta. Pagal programą, likimą ar kaip norim, taip pavadinam tą reikalą.
Žmonija, tiksliau, žmonės, per daug gerai galvoja apie save ir savo galias...
viskas savotiskai primityvu, tik mes, zmones, labai susireiksmine, isivaizduojam, kad vykdom kazkoki aukstesniu jegu plana ir musu gyvenimas turi kazkokia svarbia reiksme
Viskas chemija ir fizika, nu ir genetika. Dar atsitiktinumai. Netikiu jokiais planais, likimais ar dievais.
atsinešam tai, kas mums skirta, gaunam tai, kas mums skirta. Pagal programą, likimą ar kaip norim, taip pavadinam tą reikalą.
Žmonija, tiksliau, žmonės, per daug gerai galvoja apie save ir savo galias...</p></div></blockquote><p>viskas savotiskai primityvu, tik mes, zmones, labai susireiksmine, isivaizduojam, kad vykdom kazkoki aukstesniu jegu plana ir musu gyvenimas turi kazkokia svarbia reiksme
Aš manau priešingai - žmonės susireikšminę, nes jaučiasi dievais. Viską gali, viską moka. Nu kad ne...
O gyvenimas tai taip - neturi jokios svarbios reikšmės, nes mes eilinės žemės dulkės.
Kokia dar fizika ir chemija, o jei ir taip, tai mes labai mažai apie tuos mokslus žinom ir suprantam.
Atsitiktinumai - va, kas tai yra? Mums atrodo, kad atsitiktinumai. Ko nesuprantam, nurašom atsitiktinumams.
O tikėjimas tai toks dalykas - kas kaip kam patogiau. Tikėti, žinoti... Aš kai žinau, kad nieko nežinau, tai manau / tikiu. Tikiu aukštesniu protu. Kuris, manau, tikrai ne žmogaus.





