As kai pamenu, kokiom nudauzytom ir purvinom kojom su dviraciu vazinedavausi, tai... nusivarai kelį iki kraujo, purvina gysloti uzdedi ir toliau vaziuoji
Taip ir buvo, keliai šašuoti, niekas galvon neėmė.
*** Sėlija, 22 Bal 2020 - 20:18, parašė: Klausykit. As visai ramiai reagavau i ta virusa, karantina ir pan. O dabar, kai viska atleidzia, pradedu jaustis kazkaip keistai ir kazko nerimauti.Kas cia man dabar?Kaip aš tave suprantu, tiesiog pripratau prie šitokio gyvenimo.nes yra ir pliusų.Dabar kažkaip vėl į tą triukšmą,skambučius,tuos begalinius posėdžius kietai sėdint,valdžią pastoviai matyt ir šypsotis...ai... Dar rūpintis muo apsirengt jr pan.😁
Klausykit. As visai ramiai reagavau i ta virusa, karantina ir pan. O dabar, kai viska atleidzia, pradedu jaustis kazkaip keistai ir kazko nerimauti.Kas cia man dabar?
Aš taip pat. Iš pradžių susitaikiau, nors baisoka buvo, bet paskui emocijos išsilygino. Dabar vėl imu jausti nerimą. Ir bijau eiti dirbti, nors ir taip turiu kartas nuo karto apsilankyti darbe ir namie turiu darbo.
Bet aš žinau, kad tokia esu.
O va kodėl Sėlija, tai keista.