Aš dar prisimenu kaip mano mama šeštadienio vakarą įkalbinėdavo eiti diskoteką. Ar kur nors, nes sakydavo, man dėl tavęs neramu.
Nes turėjau tokias tris drauges, mes dažnai susirinkdavom ir kai ką veikdavom.
ir tai buvo pavojingiau, nei nuotykiai tūsuose.
Mamai būtų buvę ramiau, jei aš būčiau su bernu vaikščiojus. 
Oho ,dar ir taip buna.Mus tai tevai i suaugusiu balius na ir mes jau suauge teoriskai buvom ,tempdavo. Visokius kaimynu jubiliejus ir kitokius balius. Bet ten daznai budavo kokiu nauju bernu ar mergu ,budavo galima gerai paost. O jei susirinkdavo tik pazistama liaudis tai budavo nuobodu ir riedavomes .
Papildyta:
O ka veikdavo dievobaimingos mergeles,kurios bijo ozio,tokio pavojingo? Is parduotuviu vagiliaudavot?
Papildyta:
O ka veikdavo dievobaimingos mergeles,kurios bijo ozio,tokio pavojingo? Is parduotuviu vagiliaudavot?
Oho ,dar ir taip buna.Mus tai tevai i suaugusiu balius na ir mes jau suauge teoriskai buvom ,tempdavo. Visokius kaimynu jubiliejus ir kitokius balius. Bet ten daznai budavo kokiu nauju bernu ar mergu ,budavo galima gerai paost. O jei susirinkdavo tik pazistama liaudis tai budavo nuobodu ir riedavomes .
Papildyta:
O ka veikdavo dievobaimingos mergeles,kurios bijo ozio,tokio pavojingo? Is parduotuviu vagiliaudavot?
Mane tėvai vis tempdavo, kad eičiau visokia pamerge į draugų, giminių šeimų vestuves. Neidavau, nėjau nei karto.
Į šeimos draugų gimtadienius, irgi ne. Žodžiu, nedraugavau aš su tuomečiu socialiniu gyvenimu.
Mes nebuvom dievobaimingos, čia dabar jau išliks ta etiketė kaip merilin monro?
Buvo tokia "slapta organizacija" su įstatais, priesaika, bausme išdavikui. 
manęs nelaikė, aš niekad neturėjau polinkio tūsams. Studijų metais dėl kompanijos reikėjo dalyvauti. Tai bent žinau, kas tai yra.
Bet užtai viską su kaupu atliko mano sūnus. Žinau net tai kaip reikia pasiimti iš policijos ar ligoninės, po tūsų.
che, as irgi karta is ligonines pasiemiau
kurios bijo ozio,tokio pavojingo?
Baimė būna tol, kol nenustatai kas tai yra. Mes juk nežinojom naktį tamsoje, kad tai ožys. Kurį mes kasdien matydavom besiganantį.
Mane tėvai vis tempdavo, kad eičiau visokia pamerge į draugų, giminių šeimų vestuves. Neidavau, nėjau nei karto.
Į šeimos draugų gimtadienius, irgi ne. Žodžiu, nedraugavau aš su tuomečiu socialiniu gyvenimu.
Mes nebuvom dievobaimingos, čia dabar jau išliks ta etiketė kaip merilin monro?
Buvo tokia "slapta organizacija" su įstatais, priesaika, bausme išdavikui.
masonams priklauset, ar kokiems mormonams?
Ai, turbut uzsiiminedavot dvasiu iskvietimais...?
Pinotija, 13 Bir 2020 - 15:40, parašė: manęs nelaikė, aš niekad neturėjau polinkio tūsams. Studijų metais dėl kompanijos reikėjo dalyvauti. Tai bent žinau, kas tai yra. Bet užtai viską su kaupu atliko mano sūnus. Žinau net tai kaip reikia pasiimti iš policijos ar ligoninės, po tūsų.Oj,ne,tiek nepridirbau.😁
Ai, turbut uzsiiminedavot dvasiu iskvietimais...?
Oi ne.
O kodel dabar? Ir kaip to isvengdavai? Man tai patikdavo,bet as ir suaugus i svocias eidavau .Kas tuos masonus tais laikais zinojo. Aisku bulgakovas buvo ,bet tie masonai tai nebuvo gi tokie madingi.O mormonu tai nieks nezinojo. Kaip ir carlio mensono.
Išvengdavau, nes pasakydavau, aš neisiu, ir viskas. Mano žodis tėvams kažką reiškė. Aišku, jie norėjo, kad jų dukra būtų tokia kaip visi, dar ir parodyt kokiems nors bernam, ko gero, kad turi gražią (taip jiems atrodė) dukrą.
Bet buvo kaip buvo. Buvo kažkiek kovos, bet paskui susitaikė.
kai aš neseniai papasakojau MB, ją mes su tom draugėm veikėm, jis būtų nuvirtęs nuo kėdės, jei būtų sėdėjęs, bet buvom automobily, tai juokėsi kokius 10 km be sustojimo.
negaliu sakyt, per daug vieša.
