GAILE*, 29 Bir 2020 - 18:32, parašė: Jie rėkia ir zyzia. Pas mane klausa sunkiai toleruoja tokius garsus 😀Man tai šunų lojimas varo kažkokią paniką,negaliu pakęst.
GAILE*, 29 Bir 2020 - 18:36, parašė: Nu kokį dvimeti neilgam tu uzsupsiOų dvimetis,jau turi savo reikalų,taų kažokius multukus lėliukiškus pažiūri,tai pažaidžia,tai dar ir pamiega,svarbu pažėt,kad būtų saugu. Žodžiu jokio aš ten vargo nepatyriau.nei kokie viršininkai ant galvos,ei darbinnis stresas,pati sau ponia. Bet čia tiesiog žmonių natūra skiriasi.
Nu tai aišku,kad ne daiktas,reik.užsiimt.bet tai palyginus su hektarais uogų,ne...su vaiku daug daug lengviau.man.
Neee, jokiu zyzimu ir vaiku. Geriau uogos. O dar geriau grybai.
GAILE*, 29 Bir 2020 - 18:35, parašė: Tipo dzin gyvent smirdanciai prakaitu ir be švarių indų?Pajuokaut bandžiau.kažkaip man turbūt su humoru blogai.nors realiam gyvenume jį visi supranta.
Taip, bet kartais moterys pačios to nori, nepastebėjai, o kartais tiesiog taikosi, joms taip atrodo teisinga
Jos tiesiog nori įtikti. O vyrai tuoj supranta, tuo naudojasi, vadinasi, gyvenime taip ir toliau bus.
Moterys dažnai turi tą aukos sindromą. Arba modelį, atsineštą iš tėvų šeimų.
As tai puikiai moku ir viena but, tai man jokiu problemu nekiltu del to, kad vyras dirbtu bendram labui.
Aš savo vienatvę labai vertinu ir puoselėju. Man labai gera pabūti vienai, pagyventi vienai. Atsigaunu.
Bet tai netikra vienatvė. Visada žinai, kad grįš kažkas ir nebūsi viena.
Bet priprast irgi lengvai galima. O paskui sutuoktiniai ima vienas kitam trukdyt gyvent.
Viskas turi būti su saiku.
Visą dieną nėra vandens. Nei namie nei darbe
Tai čia miesto problema kažkokia?
QUOTE(Pinotija @ 2020 06 29, 18:47)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Nainai" data-cid="72676597" data-time="1593443302"><div><p>Taip, bet kartais moterys pačios to nori, nepastebėjai, o kartais tiesiog taikosi, joms taip atrodo teisinga</p></div></blockquote><p>Jos tiesiog nori įtikti. O vyrai tuoj supranta, tuo naudojasi, vadinasi, gyvenime taip ir toliau bus. </p><p>Moterys dažnai turi tą aukos sindromą. Arba modelį, atsineštą iš tėvų šeimų.</p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="*** Sėlija" data-cid="72676615" data-time="1593444577"><div><p>As tai puikiai moku ir viena but, tai man jokiu problemu nekiltu del to, kad vyras dirbtu bendram labui. </p></div></blockquote><p>Aš savo vienatvę labai vertinu ir puoselėju. Man labai gera pabūti vienai, pagyventi vienai. Atsigaunu.</p><p>Bet tai netikra vienatvė. Visada žinai, kad grįš kažkas ir nebūsi viena.</p><p>Bet priprast irgi lengvai galima. O paskui sutuoktiniai ima vienas kitam trukdyt gyvent.</p><p>Viskas turi būti su saiku.</p>
Aš vat negaliu viena, nupušt pradėčiau, ko kam reikia...
Viena mėgstu pabūt nu ir kokia čia viena,aš gi visada su jumis.😁
Aš vat negaliu viena, nupušt pradėčiau, ko kam reikia...
Tu negali pabūt pvz kelias dienas viena? O nebūna, kad vyrui reikia išvykti?
Ko tau trūksta, kai esi viena? Pokalbių, bendravimo?
