.nu važiuodavo tais arkliais kažkiek.
na va, kompromisas.
nieko aš lygioj vietoj nepuldinėju, atsakau į visus bajerius.
Ne tau nustatinėt mano bendravimo tono lygį. Pati tai bendrauji kaip tau išeina.
Tai ir nenustatineju. Tik pastebėjau. O tu net ir į pastebėjima agresyviai sureagavai.
.stodavo,pati pamenu,kad paprašydavo ir sustodavo.nu bet visokių tų dislokacijų buvo.kartais ir arklys praversdavo.
Taigi kaimiečiai visokių tų reikalų turėdavo,ir visokius kelius žinodavo.nu ovz gal ten pas tave kokia super sėkla bulbių ir nori su pusbroliu pasidalinti.tai įmeti maišiukan ir veži,o gal paršiuką,ar maža ką.nu važiuodavo tais arkliais kažkiek.
Kažkiek. Kažkas. Ty retai ir retas. Tik tiek ir bandžiau įrodyt, kad tai nebuvo dažnas ir įprastas reiškinys
Tai kur aš sakiau,kad visi visur tik su arkliu.pasakiau net į svečius važiuodavom.pirmas mano sakinys apie tuis arklius.
Žinok čia jūs lb išskirtiniai kad į svečius važiuodavor arkliu. Niekad nei mes nei pas mus kas nėra arkliu vykęs į svečius. Aplamai nepamenu nei pas nieką arklio kieme į svečius suruošto. 🤣
Man taip keista kad pagal vieno senolio gyvenimo būdą pamatuojama visas provincijos gyvenimas. Čia tas pats kas dabar teigt jog vien pasalpiniai bedarbiai ne Vilniuj gyvena.
Intermora, gyvenimas provincijos miestuose nesiskyrė nuo didmiesčiuose gyvenančių realiai. Vienkiemiuose, kaimuose kitoks buvo be abejo. Bet va kai kalbėjom apie tas visuotines svajones varyt į Vilnių, tai tvirtinai kad žmonės tik į Vilnių ir norėjo. Na ir kitus didelius miestus. Tuo tarpu žmonės tiesiog norėjo į miestus ir miestelius, o ne vien didmiesčius. Dėl patogumų, infrastruktūros, švaresnio darbo ir tt. Ji visur miestuose buvo panaši. Jokie arkliai gatvėm jau nevažinėjo nei Ukmergėj nei Anykščiuose apie 90uosius metus