Gaile, o kaip jus pykcius isliejat?
Mes tai kalbamės. MB linkęs uzsiraukti, bet aš nuo pradžių jam sakiau kad to netoleruosiu, tai stengiasi kalbėtis jei kas nepatinka. Arba tyliai burba🤣. Nors šiaip mes nesipykstam praktisksi visai, net keista 😀. Nėra dėl ko, realiai.
Va su exu oho kaip riedavomes , su durų trankymu ir daiktų skraidymu 🤣. Sugebėdavo jis mane iš proto išvaryti
Mes tai kalbamės. MB linkęs uzsiraukti, bet aš nuo pradžių jam sakiau kad to netoleruosiu, tai stengiasi kalbėtis jei kas nepatinka. Arba tyliai burba🤣. Nors šiaip mes nesipykstam praktisksi visai, net keista 😀. Nėra dėl ko, realiai.
Va su exu oho kaip riedavomes , su durų trankymu ir daiktų skraidymu 🤣. Sugebėdavo jis mane iš proto išvaryti
Ir šiaip jaunesnė buvai... aš su metais daug ramiau pykt pradedu ir pykčio pobūdis išbisterinio su trankymaisis po truputį pereina prie nekalbadienių, noro pabūt atskirai ir pan.
Man noro nekalbadieniams niekada nebuvo ir nebus, nepernesu.
Ir šiaip jaunesnė buvai... aš su metais daug ramiau pykt pradedu ir pykčio pobūdis išbisterinio su trankymaisis po truputį pereina prie nekalbadienių, noro pabūt atskirai ir pan.Na man asmeniškai tai ne metuose esmė. Exas mane specialiai erzindavo ir provokuodavo. Kol sprogdavau 😂. O tada sakydavo - ko čia isterikuoji. Kai nepasiduodavau ir pvz išeidavau kur nors, tada jis man grįžus kersydavo - pvz dingdavo 3 dienoms nežinia kur, isjungdavo tel. Žodžiu, nenugaledavau aš jo jokiais metodais. Man db atrodo kad jis specialiai viską darė, kad turėtų pasiteisinimą savo bletstvoms. Ir šiaip jis toks vampyras energetinis. Mazius irgi kartais mėgsta pavampyruot 😀, bet va jau pajuntu tai, iškart griežtai jam sakau, kaip jaučiuosi ir kažkaip sureaguoja.
O Nekalbadieniams man noro nėra iki šiol. Manau taip tik kaupiamos nuoskaudos, savigrauza prasideda. Užtat nepraktikuoju. Tik gal į vaikų nesąmones ramiau reaguoju nei jaunystėj . Šito su metais išmokau
Tai mazoji jau irgi turbut nekalbadieniu nemegsta, ane? 
O šiaip metams bėgant atbunka gi emocijos dalinai. Tiek teigiamos tiek neigiamos nebebuna tokios stiprios. Ypač dėl buitinių dalykų. Gal kad ateina suvokimas, jog tai nėra taip svarbu, daug ką iš vis pro pirštus praleidi, dėl ko seniau gal pusę nakties galėjai prabliaut 😀
Gali būt, net sunku patikėt dėl kokių š seniau baisus pyktis imdavo ir isterijos kildavo 🙈🙉🙊
Kažkaip dabar kitaip viskas atrodo. Aišku yra ir dabar jautrių temų, kur lengva mane "pažeisti", bet jau jų gerokai mažiau.
Nekalbeti iki atslugs emocijos nera blogai. Blogai neissiaiskinti ir po to.
O rekimas rekimui nelygu. As galiu rekti ir niekam nebaisu, o exas taip rekia, kad baisu visiems.
Nekalbeti iki atslugs emocijos nera blogai. Blogai neissiaiskinti ir po to.
O rekimas rekimui nelygu. As galiu rekti ir niekam nebaisu, o exas taip rekia, kad baisu visiems.
Na atvėsti valandai dviems gal ir OK. Bet kiek žinau atvejų, šeimų kur tie nekalbėjimai trunka savaitėmis. Tai įsivaizduok kiek laiko kaupiama viskas, siaubas
Jei emocijos neatslugsta po pusvalandzio, man yra labai blogai. Tada jau geriau isliet, iskalbet. Kad ir nemaloniai.
Tavo exas yra isterikas ligonis. Cia kas kita.
O rekimas be abejo nelygu šiaip kalbėjimu pakeltu tonu. Nors mane tai erzina ir tonas 😂. Va buvusi dirike nuolat pakeltu tonų bendraudavo, nerėkdavo, bet toks amžiais nepatenkintas tembras, moraliai, tirados, pati šneka kaip radija ir nieko aplink negirdi. Įsiterpti neįmanoma. Nu tai biesindavo žiauriai. Kol vieną kart apstaugiau pati ją ☺
