Aš tiesiog pagundas, kurių nenorėčiau tipo keičiu į tokias, kurios ir man fainos, bet... aišku visiškos garantijos nėra niekada 
Tai kokios ten labai kalbos keliaujant reik? As angliskai nekalbu, nu skridau kazkada seniai i Vengrija, islipau Budapeste is lektuvo, reikia i traukiniu stoti, nezinau nei kaip nukakt, nu pradejau rusiskai informacijoj klaust, pakviete is kazkur darbuotoja ruse, viska pasiskino. Ir ten traukiniu stoty vel reikejo i autika, vel klausiau, kur, vel atsirado rusiskai kalbantis, nusitrenkiau autiku i kita Vengrijos gala. Pffff....
Nežinau, neklausiau. Gėda man paliko ir tiek. Aš neturiu ko aiškintis.Juk ir pernai po LV keliavau viena, dukra izoliacijoj su tėčiu buvo po kelionės. Galėjo pradžioj sakyt kad nemėgsta jūros, bet ne..To neišgirdau.
Tai ka jis megsta? Ezerus?
Nu bet tas jai draugės apsikabinimo pavydi 
Ji mano kad buvimas absoliučiai tolerantiška ir viską priimančia, apsaugos vyrą nuo pagundų. Bet tai nesaugo tikrai. Nes gali vistiek uzsigeist slaptumo. Istikimybe yra apsisprendimas. O ne pagundų nebuvimas
Man pasirodė kitaip, tolerancija ne tai, kad apsaugos nuo kitų mergų su laiku, o ji toleruotų tuos jo nukrypimus, nes nelaiko to neištikimybe.
man tai Svajoklės draugas - visiškas patologinis pavydeklis.
kad gėda paliko - žinok, aš save gerai pamenu prieš kokius 10 metų, pasakojau anuometiniam psichologiniam smurtautojui viską, po ko būdavo savaičių nekalbadieniai. jaučiausi kalta, kad su drauge į barą nuėjau, nes ten gi krūva vyrų, kurie “tik į mane ir taikosi”😎 sakyčiau, bėk kuo toliau, bet matau, kad vis grįžti🙂 tai greičiausiai tik laiko klausimas.
Dabar kai karantinas sako nori kelionių. Juk ir su tuo vyru ne aš viena būčiau keliavus.
Lėktuvu esu ir aš skridus, ir ne kartą. Lengviau viskas.O mašina..Juk ir kelionėj gali kas nutikt mašinai.O jei kalbėt nemokėsi bus bėdų
O tas kelionių draugas, sakai, kad ne tas, kuriam reikėtų pavydėt, tai koks jis, daug daug vyrsenis/jaunesnis, nesimpatiškas, kas jam ne taip?
Aš tiesiog pagundas, kurių nenorėčiau tipo keičiu į tokias, kurios ir man fainos, bet... aišku visiškos garantijos nėra niekada
Nesakys tau vyras visų savo slaptų minčių niekada. Nerealu to tikėtis. Juk ir pati visko nesakytum. Todėl negali tu žinot jo pagundų iki galo, gali tik numanyti, atspėt. Bet vistiek jei vyras gali nueit na lieva progai pasitaikius jus net ne galvos kad tave skaudina, nes mantą jog to nesužinosi. O jei nežinai, reiškia nėra jokio melo. Tokie jau jie
Lietava, tu labai teisi.
Pirmais metais tryse (su mano drauge) buvom išskridę. Sėdim lauko kavinukėj, aš laiminga, šypsausi..O jo supratimu aš šypsojaus praeinančiam vyrui.
Tiesiog reikia to paskutinio lašo. Turi ir gerų savybių jis, svarstyklės svyruoja.Bet to pavydo labai per daug.
Papildyta:
Nežinau, negalvoju apie jį kažkaip.Tiesiog. Net nelyginu.
Ojei, aš tai tokių vyrų bijau tiesiog. Nes esu mačius, kaip į fizinį smurtą tokie dalykai išauga.
Neteigiu, kad tai bus. Aš tik savo mintimis pasidalinau.
Labas rytas🌹
Varysiu tvarkyti savo žilės. Būta paskutinį sykį lapkritį. Galėjau ir anksčiau susiruošt 😊
