Nu žinok filmuotas vaizdas kažkur tebėra, laikė vienoj rankoj mano mažylę, kitoj tą šuniuką, ir buvo kaaapt.Daugiau važiuodavom į svečius atskirai.
Nu žinok filmuotas vaizdas kažkur tebėra, laikė vienoj rankoj mano mažylę, kitoj tą šuniuką, ir buvo kaaapt.Daugiau važiuodavom į svečius atskirai.
Oi, Rialina, tie mažieji neužmušami ir nenuminami. Su manim miega, labai jaučia žmogų ir jo judesius. Kai būna nekomfortiška - pasitraukia. Nors mažiuks, tai prie kojos prilipęs miega.
Nu ką tu, Madam. Aš su tokiais išaugau, mano tėvai juos dievino. Todėl žinau, kad lepumas neišpasakytas. Vienas žuvo tiesiog mašinoj, kai tėvas staigiai stabdė, tas nukrito nuo atlošo, ir viskas. Kitas nesėkmingai nušoko nuo fotelio, būdavo epilepsijos priepuoliai. Ir t.t.
Nebent jei truputį mišrūniukas, tai tie stipresni kažkaip būna.
Kasdien, vos paklojus lovas, visas privarydavo, nors visą dieną eidavo į dėžutę.
prisimenu dabar. Bet patarimų tai buvo konkrečių, ir taip bandyt, ir anaip, bet tu nenorėjai.
Jau rašyta buvo, kad sveika, ar matai tik tai, ką matyt nori?
O čia pati nusprendlei kad sveika?
Buvo tikrai daug konkrečių patarimų, pamenu ir aš
Nuuuu, kas čia daba?
Būna.
Vienas taip gindavo mano mamą. Griebdavo už rankos staigiai.
Kartą atėjo kunigas, tai įsikibo į kelnes ir dantimis truputį paplėšė. Mama iš gėdos norėjo prasmegt, sakė.

Maniske jei i lova imtu varyt, tai naktim pampersus apmauciau, ir vistiek ji joj guletu. Meile mano
Man kazkaip jie per mazi. Labiau pinceriukai patinka.
Ir man. Tokie konkretesni.
Padėkit sugalvoti katytei vardą
Galiu nepadėt - už Guči užmuščiau.
Padėkit sugalvoti katytei vardą
Murka 🤣
Padėkit sugalvoti katytei vardą
Seli

Madam, laikykis, viskas bus ok. Kai atsipaipeliosi, prisiduok

Greikeli, kaip gerai, kad mamai visi tyrimai geri

Aš taip pat noriu katytės. Nuomininkė turėjo bengalę, tai superinė. Visuomet atlėkdavo pasisveikint, apuostydavo, nosim į nosį pabaksnodavo.
Galvoju apie britukę arba rusių mėlynąją.
Vyro dukterėčia turi toičiką. Loja, dreba ir puola atėjusius visus, segasi į kojas. Labai psichiškai nestabilus.
Aš turėjus kelias istorijas su dičkiais šunimis, tai privengiu, bet va jie limpa prie manęs. Kaimynė turėjo italų mastifą, tai nepraeidavo. Kiekvieną kartą prie durų stovėdavo, kaimynė turėdavo paskambint, kad pasisveikintų su manim. Vėliau mirė tas gražuolis. Dabar bultiką turi. Va jų bijau, nes teta laikė, karvę prismaugė, tetos mama ranką perkando ir dukterėčią puolė. O va kaimynės mielas, uodega kaip ventiliatorius. Kai pardaviau tą butą, naujas savininkas juokėsi, kad pravėrė duris, manęs bultikas nerado, įsiveržė į namus, aplakstė visus kambarius. Bet susidraugavo su juo, tai dabar patenkintas. Tam pačiam name gyvenu, toli neišsikrausčiau, tai kaimynė visuomet jį ramina "šita teta tavęs bijo", bet bultikas vis tiek veržiasi.
Kai buvau paauglė, tai mini taksiukę turėjom. Man vedžiojant, maniškę palaidas vilkšunis puolė be pavadžio. Aš ją ant rankų paėmiau, nes taikėsi sprandą perkąsti, tai šuo puolė mane. Tai va, o pas močiutę vilkšunis protinguolis buvo ir neišpasakytai gero būdo.