Dabar tik turėsiu sugalvot, kaip žmogų nuo savęs atitraukt, kad koks paūmėjimas neužeitų po nusivylimo.
Neatrasai ir tiek
Vienaip būna, kai esi su žmogum nuo jaunystės, šeima, vaikai ir atsitinka toks dalykas, tai žmogaus bėdoj nepalieki, pripranti, prisitaikai, išmoksti elgtis priepolių atvejais, jeigu kalbant apie tą ramią katatoninę. Visai kas kita, kai bandai užmegzt ryšį, santykį su žmogum. Ar pati bandytum?
Bandyciau. Nes niekuo nerizikuoju. Gal tik siaip draugu liks, ar pazistamu.
Tai tą patį parašiau ir aš į Greis komentarą.
As manau atvirksciai. Blogai seima kurti ir vaiku tiketis, nes paveldet vaikai gali. O Karynkai kas?
Bandyciau. Nes niekuo nerizikuoju. Gal tik siaip draugu liks, ar pazistamu.
As manau atvirksciai. Blogai seima kurti ir vaiku tiketis, nes paveldet vaikai gali. O Karynkai kas?
Manai, tai paveldima? Jo tėvai visiškai sveiki, motina pensininkė, o tebedirba, savo versliuką turi.
Manau galima gražiai parašyti (pasakyti būtų sunkiau), kad jo liga, deja, kelia jai baimę, stresą ar pan. ir ji nėra pasiruošusi tokiems santykiams. Kažką tokio.
Kam jai dabar užsikrauti papildomais rūpesčiais jei tas žmogus kaip vyras ir taip net nelabai patinka. Vis tiek čia rimtas sutrikimas, jei žmogus nei darbo normalaus neturi. Juk jei būtų tik kažkas vos vos tai galėtų dirbti.
Bet gal nebūtinai? Nes tada įdomu, iš ko paveldėjo jis pats, jeigu tėvams nieko panašaus.
Taigi ne visas paveldimas ligas gauna vaikai. Gal jam čia iš kokios senelių, prosenelių linijos. O gal tiesiog jis bus pirmas, kuriam pasireiškė ir jo vaikai jau galės paveldėti (arba ne).