QUOTE(kniuksė @ 2006 11 06, 14:24)
Vėl gi, tu rašai, kad dėl vaiko reikia atsisakyti televizoriaus ir tuoj pat rašai, kad vaikas pratinamas daryti tai ko nori
. Tai jei aš atsisakysiu televizoriaus tai taip aš neišmokysiu jo, kad "jei negalima - tai negalima", o tik išmokysiu "jei man negalima, reiškia ir jūs nežiūrėkite". Ar taip yra geriau
?
Ne tą pusėn samprotauji. Kūdikiui nepaaiškinsi, kad negalima, todėl paprasčiau to televizoriaus nejungti. Kas kita su vyresniu vaiku - jam jau galima paaiškinti. Ir tai bus paprasčiau padaryti, jei televizorius nebus namų fonu, kaip daba įprasta. Televizijos neatsisakau, tik įsijungiu kai vaikas jau miega arba, jei jis įjungtas, užstoju vaikui teliką, nukreipiu dėmesį ir pan. Čia jau kiekvienos mamytės išmonės reikalas, kaip "neleisti" daryti vaikui to, kas jam nėra naudinga.
Jauna mama? Hmmm. Man buvo 11, kai gimė antrasis broliukas. Keičiau vystyklus (pampersų dar tuomet nebuvo), valgydinau ir pan. Ir labai gerai atsimenu visas mamos daromas klaidas (o kur dar tos, kurių nepastebėjau). Labai įdomiai atrodo vaiko akimis. Stengsiuos jų nekartoti, kad ateityje netektų dėjuoti, kad to vaiko neįmanoma nuo teliko (vėliau - nuo kompo) atitraukti. Bet čia tik vienas iš pavyzdžių. Nes daba populiaru vaiką auklėti pagal teoriją: "leisti vaikui daryti, ką jis nori (rėkti kavinėse, bėgioti kapinėse, laužyti šakėles, žiūrėti TV, žaisti komp. žaidimus, nesvarbu, kokio jie turinio ir daug kitų dalykų).








