Mes abu nešiojame. Pirmomis dienomis gal ir jautėsi, bet dabar kaip čia buvęs. Ir ne iš mažųjų - 5 mm berods. Atvirkščiai, būna nusiimi ką namuose dirbdama, o paskui žiū, pamiršai namuose, tai kaip nuoga jaučiuosi. Ir šiaip, man vestuvėse vienintelis svarbus dalykas žiedai ir tebuvo. Visų kitų a la suknelė, balius, šukuosena, ... galėjo ir nebūti.
Nesu nusiėmus žiedo nuo vestuvių dienos... Dabar jau ir negalėčiau - pirštai per krumplius pastorėjo, tai mane ir palaidos su tuo žiedu. Norėjau rašyt, kad "abu nesam nusiėmę...", bet vyras savąjį pametė, remontuodamas mūsų namus, ir niekaip nepavyko surast. Neprišaukė tai jokių nelaimių ar nesutarimų, o po poros mėnesių per jo gimtadienį užmoviau jam ant piršto kitą (tokį patį ir su tokia pat meile, kaip vestuvių dieną) - tebenešioja, nes tai ir simbolis, ir vienintelis blizgučių nemėgstančio vyro papuošalas.
hm.. Nesiojam siaip abu. Jis dazniau nei as. Jis nusiima kai eina sportuot ir i pirti (praktiska), as nusiimu namuose visada. Mano rankos sausos ir daznai tepu visokiais kremais. Tad irgi esu praktisk. Bet is namu be ziedo- niekada! Griztu uzsideti, nes jauciuos keistai..
Nešioju žiedą aš kasdien viena. Vyras kasdien dėl darbo (turi kartais reikalų su elektra) žiedo nenešioja.
Nesiojame abu 
po vestuvių nenešiojom, labai krisdavo nuo pirštų, bet dabar aš visada nešioju, vyras tik savaitgaliais, jam trukdo darbe. jei galėtų nešiotų visada.
Mes abu nesiojam pastoviai. Na as tik nusiimu kai tesla minkau , nes ziedas su deimanciukais, kad neprilystu i akutes.
nesiojam ziedukus abu 
. o as dar prie vestuvinio ir vyro dovanota musu draugystes pradzioje(jis taip prisipazino mane mylintis) - jis man labai brangus 
. o as dar prie vestuvinio ir vyro dovanota musu draugystes pradzioje(jis taip prisipazino mane mylintis) - jis man labai brangus
