,kitaip ir negaleciau,juk ji tiek sapnuoja ir dar garsiai.
As irg ijaudinausi, kad vaikas priprato nakti miegoti musu lovoje, bet kai perskaiciau straipsni apsiraminau
Ar reikia miegoti su vaiku vienoje lovoje?
www.parenting.ru, www.DELFI.lt
2006 sausio mėn. 24 d. 10:17
Corbis/Scanpix
Jei tėvai žinotų, ką jaučia ir patiria jų naujagimis, jie nesikankintų, spręsdami problemą, kur vaikui miegoti. Arba jeigu motinos labiau pasitikėtų savo instinktu, problemos nebeliktų, ir vaikas (turimas omenyje mažas vaikas, nuo gimimo iki trejų metų amžiaus) miegotų greta motinos. Bet instinktyviam elgesiui sunku prasibrauti per įvairių žinių sluoksnius ir prietarus, draudimus, baimes ir sąlygas.
Daugelis mamų mano, kad yra tiesiog nuostabu, jog jų mažyliai turės atskirą kambarį, nuo gimimo miegos savo nuostabioje lovelėje. Būsima mama su malonumu renka užuolaidėles ir pagalvėles pagal spalvą, antklodėlę, užtiesalus, kilimėlį ir žaisliukus, ruošdama mažą jaukų pasaulėlį savo vaikeliui. Ji vaikšto po parduotuves, varto žurnalus, kur viskas nuostabiai sutvarkyta ir viskas labai gražu.
O ką apie tuo metu galvoja jos mažylis?
Tikėtina, kad jis nieko negalvoja, bet ką jis jaučia, galima numanyti...jam šilta ir ankšta, o save jis tikriausiai jaučia kaip kažkokią ovalią formą (pagal vidinio gimdos paviršiaus formą, kuri riboja jo pasaulį).
Jis girdi mamos organizmo garsus - širdies plakimą, kvėpavimą, žarnyno peristaltiką, kraujo triukšmą kraujagyslėse. Per neurohumoralines reakcijas jis jaučia motinos nuotaikų kaitą, supranta, kai jai linksma ar liūdna, kada ji išsigandusi ir kada pyksta. Jis pažįsta visus motinos emocinius išgyvenimus ir galima daryti prielaidą, kad jis priima juos kaip savus. Jis čiulpia kumštuką ir kartais bambagyslės kilpas ir taip mokosi žįsti.
XX amžiaus viduryje anglų psichoanalitikas Donaldas V. Vinikottas padarė prielaidą, kad vaikas jaučia save vientisu kūnu su motina ir šis vientisumo jausmas išlieka dar keletą mėnesių po vaiko gimimo. Tolimesni tyrimai patvirtina šią prielaidą.
Kas vyksta su mažylio jausmais ir troškimais po jo gimimo?
Jis patenka į kitą pasaulį, kur egzistuoja kiti garsai, šviesa, kiti šilumos ir šalčio pojūčiai, jis priverstas atlikti veiksmus, kurių anksčiau nesugebėjo (pavyzdžiui, kvėpuoti, skleisti garsus).
Kas liko nepakitę?
Periodiškai jis patenka į ankstesnę būseną: jam tampa ankšta, šilta, jis girdi pažįstamus garsus, tiesa, truputį kitaip; žįsdamas jis jaučia pažįstamą skonį ir kvapą, panašų į vaisiaus vandenų skonį ir kvapą. Tiktai tada jis jaučiasi saugiai ir komfortiškai. Šie jausmai supa jį tada, kai jis yra ant motinos rankų ar guli šalia jos.
Ką gi jaučia naujagimiai, palikti vieni? D.V.Vinnikottas, knygos Maži vaikai ir jų motinos autorius, rašo:
Ilgam palikti (kalba eina ne apie valandas, bet apie minutes) be įprastos žmonių aplinkos, jie išgyvena pojūčius, kuriuos galima išreikšti štai tokiais žodžiais:
subyrėję į gabalėlius,
begalinis kritimas,
numirimas... numirimas numirimas...
visiškas vilties atnaujinti kontaktui praradimas
Kalba eina, žinoma, ne tik apie miegą kartu. Ši citata bus ypatingai įdomi tiems tėvams, kurie mano, kad nereikia pratinti vaiko prie rankų ir kad verksmas vysto plaučius...
Miegoti kartu su motina vaikui būtina stabiliai psichikai formuoti, pasitikėjimui supančiu pasauliu ir, visų pirma, savo motina, pastoviam saugumo jausmui sukurti. Mažam vaikui būdingas paviršutiniškas, negilus miegas. Didžioji paviršutiniško miego dalis būtina sąlyga sveikų smegenų vystymuisi. Smegenys gali augti ir vystytis tik paviršutiniško miego fazėje.
Paviršutiniško miego metu vaikas kontroliuoja, kur yra jo mama, ar ji yra šalia . Jei mamos šalia nėra, jam baisu ilgai būti šioje fazėje vienam, mažylis užmiega giliau arba prabunda.
Turintys pakankamą paviršutiniško miego trukmę vaikai, miegantys karti su motinomis, turi kur kas didesnį potencialą tolimesniam vystymuisi.
Civilizacija, atskirianti motiną nuo vaiko, neišnaudoja smegenų galimybių, užprogramuotų nepertraukiamam vystymuisi, riboja jas.
Tuo atveju, jei mama ir vaikas miega atskirai, mažylis gali užmigti ilgalaikiu giliu miegu. Kartais dviejų mėnesių vaikas pradeda miegoti nuo 9 vakaro iki 9 ryto. Tokioje situacijoje ilgalaikis gilus vaiko miegas yra apsauginė jo reakcija į stresą.
Stresas naujagimiui yra miegojimas atskirai nuo motinos.
Miegodamas kartu su motina mažylis gauna taktilinę (lytėjimo) stimuliaciją, būtiną pilnavertiškam nervų sistemos vystymuisi. Vaikui per maža motinos prisilietimų, gaunamų budrumo laikotarpiu.
Viską, kas būtiniausia vystymuisi, pilnavertiškai vaikas gali gauti tik miegodamas su motina.
Paviršutinišką miegą galima laikyti mažylio apsauginiu mechanizmu. Jei miego metu kas nors atsitiko, mažylis sušalo, ar sušlapo, ar jam tapo sunku kvėpuoti, iš paviršutiniško miego lengviau prabusti ir pakviesti pagalbą.
Taktilinė stimuliacija, kurią vaikas gauna iš motinos - tai priminimas vaikui, kad jis gyvas ir reikia kvėpuoti. Taktilinė stimuliacija taip pat būtina vaiko neperstojamai kvėpavimo takų centro veiklai. Staigios kūdikių mirties sindromas sutinkamas rečiau tais atvejais, kai vaikelis miega kartu su tėvais. Naujagimiams kartais būna būdingi kvėpavimo sustojimai miego metu.
Kad vaikas pradėtų kvėpuoti, jį būtina paliesti (suprantama, jei tai nutiko prieš keletą sekundžių, o ne prieš tris minutes). Taktilinės stimuliacijos reikšmė visiškai pripažinta. Žinomos medicinos įrangos firmos gamina loveles neišnešiotiems kūdikiams su judančiu dugnu, imituojančiu žmogaus krūtinės ląstos kvėpavimo judesius (kad mažyliui atrodytų, kad jis guli ant mamos krūtinės)...
Ar reikia miegoti su vaiku vienoje lovoje?
www.parenting.ru, www.DELFI.lt
2006 sausio mėn. 24 d. 10:17
Corbis/Scanpix
Jei tėvai žinotų, ką jaučia ir patiria jų naujagimis, jie nesikankintų, spręsdami problemą, kur vaikui miegoti. Arba jeigu motinos labiau pasitikėtų savo instinktu, problemos nebeliktų, ir vaikas (turimas omenyje mažas vaikas, nuo gimimo iki trejų metų amžiaus) miegotų greta motinos. Bet instinktyviam elgesiui sunku prasibrauti per įvairių žinių sluoksnius ir prietarus, draudimus, baimes ir sąlygas.
Daugelis mamų mano, kad yra tiesiog nuostabu, jog jų mažyliai turės atskirą kambarį, nuo gimimo miegos savo nuostabioje lovelėje. Būsima mama su malonumu renka užuolaidėles ir pagalvėles pagal spalvą, antklodėlę, užtiesalus, kilimėlį ir žaisliukus, ruošdama mažą jaukų pasaulėlį savo vaikeliui. Ji vaikšto po parduotuves, varto žurnalus, kur viskas nuostabiai sutvarkyta ir viskas labai gražu.
O ką apie tuo metu galvoja jos mažylis?
Tikėtina, kad jis nieko negalvoja, bet ką jis jaučia, galima numanyti...jam šilta ir ankšta, o save jis tikriausiai jaučia kaip kažkokią ovalią formą (pagal vidinio gimdos paviršiaus formą, kuri riboja jo pasaulį).
Jis girdi mamos organizmo garsus - širdies plakimą, kvėpavimą, žarnyno peristaltiką, kraujo triukšmą kraujagyslėse. Per neurohumoralines reakcijas jis jaučia motinos nuotaikų kaitą, supranta, kai jai linksma ar liūdna, kada ji išsigandusi ir kada pyksta. Jis pažįsta visus motinos emocinius išgyvenimus ir galima daryti prielaidą, kad jis priima juos kaip savus. Jis čiulpia kumštuką ir kartais bambagyslės kilpas ir taip mokosi žįsti.
XX amžiaus viduryje anglų psichoanalitikas Donaldas V. Vinikottas padarė prielaidą, kad vaikas jaučia save vientisu kūnu su motina ir šis vientisumo jausmas išlieka dar keletą mėnesių po vaiko gimimo. Tolimesni tyrimai patvirtina šią prielaidą.
Kas vyksta su mažylio jausmais ir troškimais po jo gimimo?
Jis patenka į kitą pasaulį, kur egzistuoja kiti garsai, šviesa, kiti šilumos ir šalčio pojūčiai, jis priverstas atlikti veiksmus, kurių anksčiau nesugebėjo (pavyzdžiui, kvėpuoti, skleisti garsus).
Kas liko nepakitę?
Periodiškai jis patenka į ankstesnę būseną: jam tampa ankšta, šilta, jis girdi pažįstamus garsus, tiesa, truputį kitaip; žįsdamas jis jaučia pažįstamą skonį ir kvapą, panašų į vaisiaus vandenų skonį ir kvapą. Tiktai tada jis jaučiasi saugiai ir komfortiškai. Šie jausmai supa jį tada, kai jis yra ant motinos rankų ar guli šalia jos.
Ką gi jaučia naujagimiai, palikti vieni? D.V.Vinnikottas, knygos Maži vaikai ir jų motinos autorius, rašo:
Ilgam palikti (kalba eina ne apie valandas, bet apie minutes) be įprastos žmonių aplinkos, jie išgyvena pojūčius, kuriuos galima išreikšti štai tokiais žodžiais:
subyrėję į gabalėlius,
begalinis kritimas,
numirimas... numirimas numirimas...
visiškas vilties atnaujinti kontaktui praradimas
Kalba eina, žinoma, ne tik apie miegą kartu. Ši citata bus ypatingai įdomi tiems tėvams, kurie mano, kad nereikia pratinti vaiko prie rankų ir kad verksmas vysto plaučius...
Miegoti kartu su motina vaikui būtina stabiliai psichikai formuoti, pasitikėjimui supančiu pasauliu ir, visų pirma, savo motina, pastoviam saugumo jausmui sukurti. Mažam vaikui būdingas paviršutiniškas, negilus miegas. Didžioji paviršutiniško miego dalis būtina sąlyga sveikų smegenų vystymuisi. Smegenys gali augti ir vystytis tik paviršutiniško miego fazėje.
Paviršutiniško miego metu vaikas kontroliuoja, kur yra jo mama, ar ji yra šalia . Jei mamos šalia nėra, jam baisu ilgai būti šioje fazėje vienam, mažylis užmiega giliau arba prabunda.
Turintys pakankamą paviršutiniško miego trukmę vaikai, miegantys karti su motinomis, turi kur kas didesnį potencialą tolimesniam vystymuisi.
Civilizacija, atskirianti motiną nuo vaiko, neišnaudoja smegenų galimybių, užprogramuotų nepertraukiamam vystymuisi, riboja jas.
Tuo atveju, jei mama ir vaikas miega atskirai, mažylis gali užmigti ilgalaikiu giliu miegu. Kartais dviejų mėnesių vaikas pradeda miegoti nuo 9 vakaro iki 9 ryto. Tokioje situacijoje ilgalaikis gilus vaiko miegas yra apsauginė jo reakcija į stresą.
Stresas naujagimiui yra miegojimas atskirai nuo motinos.
Miegodamas kartu su motina mažylis gauna taktilinę (lytėjimo) stimuliaciją, būtiną pilnavertiškam nervų sistemos vystymuisi. Vaikui per maža motinos prisilietimų, gaunamų budrumo laikotarpiu.
Viską, kas būtiniausia vystymuisi, pilnavertiškai vaikas gali gauti tik miegodamas su motina.
Paviršutinišką miegą galima laikyti mažylio apsauginiu mechanizmu. Jei miego metu kas nors atsitiko, mažylis sušalo, ar sušlapo, ar jam tapo sunku kvėpuoti, iš paviršutiniško miego lengviau prabusti ir pakviesti pagalbą.
Taktilinė stimuliacija, kurią vaikas gauna iš motinos - tai priminimas vaikui, kad jis gyvas ir reikia kvėpuoti. Taktilinė stimuliacija taip pat būtina vaiko neperstojamai kvėpavimo takų centro veiklai. Staigios kūdikių mirties sindromas sutinkamas rečiau tais atvejais, kai vaikelis miega kartu su tėvais. Naujagimiams kartais būna būdingi kvėpavimo sustojimai miego metu.
Kad vaikas pradėtų kvėpuoti, jį būtina paliesti (suprantama, jei tai nutiko prieš keletą sekundžių, o ne prieš tris minutes). Taktilinės stimuliacijos reikšmė visiškai pripažinta. Žinomos medicinos įrangos firmos gamina loveles neišnešiotiems kūdikiams su judančiu dugnu, imituojančiu žmogaus krūtinės ląstos kvėpavimo judesius (kad mažyliui atrodytų, kad jis guli ant mamos krūtinės)...
Baltai pavydziu mamoms, kurios gali ir kuriu vaikai gali miegoti atskirai kitam kambari.as pati kol manoji buvo maza iki 2 metu norejau, kad ji butu kambari savo loveleje salia manosios.Gal del to, kad budama maza atpylusi vos neuzspringo.pabudau nuo kesitu garsu, o mano mazoji jau ziaugzioja, gaudo kvapa ir raudonai melyna.Na po tokiu bajeriu man net minties nekilo jos kitur migdyti.O kai suejo 2 metai musu didysis brolis issitume seses lova(miegojo jau normalioje lovoje) pas save i kambari.Lovos sustatytos kampu, bet mazoji kiekviena vakara uzmiega pas borli lovoje, nes pasak jos jai baisu.O as keliuosi ja pernesu i jos lova, bet uz poros valandu ji perropoja vel pas broli.Bandem ir graziuoju ir piktuoju ir kas ryta jei ismiega savo lovoj po pagalve priza padedavom.Na taip buvo gal pora kartu tik.Ir brolis neisimiega, nes karalaite skersai isilgai lovos.Gerai jei broliui dashunta i jos lova pereiti, bet ir ten ji vel pas ji grizta.
O dabar situacija tokia, kad mes su Ugne like dviese, musu vyrai slidineja Austrijoj.Tai ji miega pas mane lovoj ir aisku kojas ant manes uzsidejusi ir butinai butinai prisiglaudusi, o dar sumasto mane per kakla apsikabinti.Neisimiegu visai.O tai kaip mano vargsas vyresnelis?
Buvom pas gydytoja, sako nieko nebus teks miegoti taip iki kokiu 7 metu.Reikejo anksciau galvoti.
Oi nezinau mamos ka as turejau anksciau galvoti, bet yra kaip yra.Matyt ne visi vaikai vienodi ir netinka visiems vienas "receptas".
O dabar situacija tokia, kad mes su Ugne like dviese, musu vyrai slidineja Austrijoj.Tai ji miega pas mane lovoj ir aisku kojas ant manes uzsidejusi ir butinai butinai prisiglaudusi, o dar sumasto mane per kakla apsikabinti.Neisimiegu visai.O tai kaip mano vargsas vyresnelis?
Buvom pas gydytoja, sako nieko nebus teks miegoti taip iki kokiu 7 metu.Reikejo anksciau galvoti.
Oi nezinau mamos ka as turejau anksciau galvoti, bet yra kaip yra.Matyt ne visi vaikai vienodi ir netinka visiems vienas "receptas".
Mažiukas iki 3men dažniausiai miegodavo su manim lovoj, nes tekdavo dažnai maitint, bet ir jam šilčiau budavo, kažkur skaičiau, kad labai naudinga , kai vaikas man rodos iki 3metu miega greta mamos, manau ki 3metu, jau perdaug ilgai , bet kol mažiukas kodel gi ne. BEt dabar jau miega ir savo lovytej ir vežimely, ir mūsų lovoj. Gerai, kad niekur nepriprato miegot, tad neturiu problemų net migdydama ji ne namuose.
Mano mazylei beveik trys menesiai nakti miega musu lovoje, uzmiega apie 23,30-0,00, keliasi 1-2 karus, o kartais mamos nenori visa nakti paleisti. O diena beveik nemiega. Tik kai pavalgo man ant ranku pasnaudzia (maitinu MP), vos tik nuo ranku idedu i lovele tuoj pabunda. Ir apie 3 val. vezimelyje kol vazinejame po lauka ir grizusi. Bandau ivairiais budais ipratinti miegoti loveleje, net lopsi turime. Maniau uzsupsiu bet niekaip. Bandau ir isupti i anklode kol maitinu, tada i lovyte ikeliu, bet nieko nesigauna. Jai tik mamos silumos reikia. Patarkit kaip ipratinti toki jautru vaika prie loveles, nors diena pamiegotu loveleje. Otai dabar priskaiciuoju apie 10 val. miego kai turetu apie 15 ismiegoti.
ligononej miegojom abu kartu 2 naktis...namuose pirmas naktis bandziau sunu migdyti lovytej (buvau prisiklausius visokiu nuomoniu del miegojimo kartu)...ir ka kelesi gal 10 sykiu, kriuksejo, dusavo...neiskenciau pasiguldziau i savo lova...atsikeldavo pavaldyt 2-3k o siaip miegodavo saldziai ir ramiai...ir taip iki 1,5m (cia as apie miegojima, ne maitinima 
) Jam ypac patikdavo uzmigt ant pilvuko, gulint man ant krutines (manau cia susije su tais visais vidiniais garsais pas mama), po kiekvieno maitinimo taip uzmigdavo...Kai jau pasidare nepatogu miegot (pradejo mane spardyt, karta nakti perlipes per mane net is lovos iskrito 
) nusprendziau kad jau laikas turputuka nuo saves atitraukti
Mano nuomone butu, kad mamytes miegotu kartu su lialiais kol joms pacioms yra tas patogu...ir nebijotu to mito kad po to be proto sunku vaika pripratint prie lovytes...aisku viskam savos ribos...manau tinkamiausias laikas "perkraustyt" i vaikiska lovyte 1-2m.
Manau miegojimas kartu su mama ankstyvoj vaikystej l svarbus tiek vaikuciui tiek mamai...manau nuo to stipreja vidinis, dvasinis rysys, kuris atsiskleidzia vaikui augant, o ypac paauglystej
Iki siol atsimenu kai sunelis miegodavo, o as stebedavau salia atsigulus jo veido israiskas...nepakartojamas jausmas
) Jam ypac patikdavo uzmigt ant pilvuko, gulint man ant krutines (manau cia susije su tais visais vidiniais garsais pas mama), po kiekvieno maitinimo taip uzmigdavo...Kai jau pasidare nepatogu miegot (pradejo mane spardyt, karta nakti perlipes per mane net is lovos iskrito ) nusprendziau kad jau laikas turputuka nuo saves atitraukti Mano nuomone butu, kad mamytes miegotu kartu su lialiais kol joms pacioms yra tas patogu...ir nebijotu to mito kad po to be proto sunku vaika pripratint prie lovytes...aisku viskam savos ribos...manau tinkamiausias laikas "perkraustyt" i vaikiska lovyte 1-2m.
Manau miegojimas kartu su mama ankstyvoj vaikystej l svarbus tiek vaikuciui tiek mamai...manau nuo to stipreja vidinis, dvasinis rysys, kuris atsiskleidzia vaikui augant, o ypac paauglystej
Iki siol atsimenu kai sunelis miegodavo, o as stebedavau salia atsigulus jo veido israiskas...nepakartojamas jausmas
QUOTE(Getter @ 2006 02 03, 21:41)
Mano nuomone butu, kad mamytes miegotu kartu su lialiais kol joms pacioms yra tas patogu...ir nebijotu to mito kad po to be proto sunku vaika pripratint prie lovytes...aisku viskam savos ribos...manau tinkamiausias laikas "perkraustyt" i vaikiska lovyte 1-2m.
Manau miegojimas kartu su mama ankstyvoj vaikystej l svarbus tiek vaikuciui tiek mamai...manau nuo to stipreja vidinis, dvasinis rysys, kuris atsiskleidzia vaikui augant, o ypac paauglystej
Kadangi turėjom daug problemu su pilvuko diegliais,tai nuo pat pirmu dienu miega mūsų lovoj 
Jau reiktų pradėt migdyt lovytej
Jau reiktų pradėt migdyt lovytej
