Dar, Pippi as tik norejau pasakyti, kad ne tik sirdimi reikia vadovautis, bet ir proto nepamesti.
As apie savo mergaite turiu labai mazai informacijos ir net apie sveikata. Pirmi pasimatymai nieko gero nerode is mergaites puses (ji manes nelabai priime, bet tik pabudavome apsikabinusios 10-20 min, nes ji verkdavo, ir ji manes jau nebestumdavo), bet zinodama savo stipru charakteri ir dideli nora, taip troskau sios mergaites, kad sirdis sake viskas bus gerai, o protas - tik nenuleisk ranku ir nepasiduok.
Siandien apsilankiau paskutini karta pas psichologe del savo mazosios. Tai ka isgirdau, neklydau, kad isivaikinau. O man taip skaudu girdeti siuos zodzius kai ji man sako, "tik manes nepalik", "tik pasiimk mane kai eini i parduotuve ar kitur". Jos baime buti vel paliktai matyt ilgai ja lydes.
Prisiminus ja pirmus menesius mano namuose..., as isivaizduoju kaip jai buvo sunku. As nenusileidau, o ji apsiprato, kad salia yra mamyte, kad turi namus. Ir bendromis jegomis, jos ir mano, dabar yra viskas gerai. Nei verkimu, nei sisiojimu, nei nagu kramtymu ir t.t. O as esu laiminga.
Zaika2, mažutėliai vaikai turi jausmus, kokių mes jau nebegalime suprasti. Juk vaikas 8 mėn nebuvo glostytas, iš kur jam gali tai patikti? Kiekvienas žmogus turi savitas emocijas ir charakterį, kai kam niekada nepatinka glostymai. Aš manau, kad mergaitė yra kuo normaliausia. Niekas dabar negali pasakyti, kad ji neprisiriš... Šeimose mažiai tiesiog suspindi, atsiskleidžia gerosios jų savybės. Bet palikti ir nemylėti mažiai tikrai yra pažeisti, kad ir kokie mažiukai būtų... Juk niekada - net iki gimimo jie nebuvo mylimi. Aš įvaikindama širdies neklausiau (nors gal geriau klausti, aš nežinau, dalinuosi savo patirtimi). Nelaukiau, kol mano širdis suklyks. Gavom pasiūlymą, nuvažiavom, ir apsisprendėm... Man tikrai nebuvo lengva. Buvau pasimetusi, maniau, kad nieko neišmanau apie jausmus, nesupratau kas man darosi. Ir adaptacijos periodas tikrai buvo. Nežinau, kodėl... Bet tai, ką turiu dabar, yra geriausia pasaulyje. Nežinau, kada manyje nušvito momentas, kad už savo sūnų numirčiau, kad iki skausmo jį myliu. Tikrai ne iš kart. Bet tikrai žinau, kad ir pagimdžiusias dažnai aplanko krizė, todėl anų savo nuotaikų nesureikšminu.
Na va buvau pas psichologę jos pagalba aš sugebu dabar valdyti stresą kurį labai smarkiai jutau ir dėl kurio nesugebejau pakankamai blaiviai žvelgti į situaciją.
Taigi šiandien galiu diagnuzuoti kad vaikas į mane nereguoja, iš pradžių bandžiau prikalbinti kad eitų pas mane ant rankų ji sėdi žiūri ir nieko veidukas nieko nesako (auklėtoja sako kad rankyčių ji netiesia), šiandien aš grupėje bandžiau pasodinus į vaikštynes prisikalbinti kad ateitų šansų lygiai nulis. Su manim bendrauti atsibodo po kokių 10 minučių. Ir aplamai pradėjo reikšti pretenzijas kad aš jai vaizdą į kitus vaikus užstoju.. Pasodinau ją į tokias supuokles - vaikštynes ( ten vaikas sėdi kaip vaikštynėje ,yra aplinkui visokie žaisliukai ir vaikas judėdamas joje gali suptis pats ,nes apačioje yra gaubtas lyg ir bliūdas ir dar vaikas gali apsisukti apilinkui ) ir ji sau sukinėjasi žaidžia ir domisi visa aplinka bet ne manimi. Bandžiau glostyti ,bučiuoti stumia nuo savęs rimta veido išrauiška ,kai pradėjau pūsti orą į veiduką tas jei patiko.
Vtat darbuotoja kuri tvarkus visus įvaikinimo reikalus darbe bus sausio 7 dieną. taigi laiko dar šiek tiek turiu.
gal kas nors ką nors galite pasiūlyti kaip su ja elgtis. Nes tikrai žinau jei ji reguos į mane tai imsiu jei atsisakys bendrauti su manim tai ką gi gal aš jai nepatinku ir ji laukia savo mamytės kuri tikrai atsiras.
beje šį kartą buvau tik 1,5 valandos o prieš tai būdavau 2-3 valandas. lankausi 7 kartą.
Taigi šiandien galiu diagnuzuoti kad vaikas į mane nereguoja, iš pradžių bandžiau prikalbinti kad eitų pas mane ant rankų ji sėdi žiūri ir nieko veidukas nieko nesako (auklėtoja sako kad rankyčių ji netiesia), šiandien aš grupėje bandžiau pasodinus į vaikštynes prisikalbinti kad ateitų šansų lygiai nulis. Su manim bendrauti atsibodo po kokių 10 minučių. Ir aplamai pradėjo reikšti pretenzijas kad aš jai vaizdą į kitus vaikus užstoju.. Pasodinau ją į tokias supuokles - vaikštynes ( ten vaikas sėdi kaip vaikštynėje ,yra aplinkui visokie žaisliukai ir vaikas judėdamas joje gali suptis pats ,nes apačioje yra gaubtas lyg ir bliūdas ir dar vaikas gali apsisukti apilinkui ) ir ji sau sukinėjasi žaidžia ir domisi visa aplinka bet ne manimi. Bandžiau glostyti ,bučiuoti stumia nuo savęs rimta veido išrauiška ,kai pradėjau pūsti orą į veiduką tas jei patiko.
Vtat darbuotoja kuri tvarkus visus įvaikinimo reikalus darbe bus sausio 7 dieną. taigi laiko dar šiek tiek turiu.
gal kas nors ką nors galite pasiūlyti kaip su ja elgtis. Nes tikrai žinau jei ji reguos į mane tai imsiu jei atsisakys bendrauti su manim tai ką gi gal aš jai nepatinku ir ji laukia savo mamytės kuri tikrai atsiras.
beje šį kartą buvau tik 1,5 valandos o prieš tai būdavau 2-3 valandas. lankausi 7 kartą.
oi ZUIKA2 kokioje sumaistyje tu dabar gyveni 
, laikykis uz balionelio 
, kad butu lengviau rasti teisinga sprendima.
o ka psichologai sako tokiu atveju? na kad vaikas nerodo intereso i tave, kad nerodo demesio jokio
? o kaip ta mergyte bendrauja su aukletojomis, ar irgi nerodo jokio intereso, ar ji tik nesidomi tavimi del to jog tu naujas asmuo jos gyvenimelyje . kazin kiek laiko reikia mazdaug vaikui, kuris nera jautes motinisko artumo, tik tiek kiek reikalauja aukletoju kontaktu kad pamaitinti, pakeisti sauskelnes, aprengti ir t.t., kad prisileistu zmogu prie saves
gal kas turit patirties mamytes
? sitas forumas tikras issigelbejimas kartais, bet kartais sukelia tokia sumaisti, kad sunku rasti ir blaivia mintele savyje 
, laikykis uz balionelio , kad butu lengviau rasti teisinga sprendima.o ka psichologai sako tokiu atveju? na kad vaikas nerodo intereso i tave, kad nerodo demesio jokio
? o kaip ta mergyte bendrauja su aukletojomis, ar irgi nerodo jokio intereso, ar ji tik nesidomi tavimi del to jog tu naujas asmuo jos gyvenimelyje . kazin kiek laiko reikia mazdaug vaikui, kuris nera jautes motinisko artumo, tik tiek kiek reikalauja aukletoju kontaktu kad pamaitinti, pakeisti sauskelnes, aprengti ir t.t., kad prisileistu zmogu prie saves gal kas turit patirties mamytes
? sitas forumas tikras issigelbejimas kartais, bet kartais sukelia tokia sumaisti, kad sunku rasti ir blaivia mintele savyje
na aš atlikinėjau bandymus sukitais vaikais pakviečiu kokį vaiką tas ateina žiūri susidomėjes pakirkini mažylį tas šypsosi. Šienadien atėjo dvi moterys tai kai pakvietė vaikus tai vaikai strimgalveis nukūrė savo dėmesio ir bent šiokios tokios šilumos gauti ,o tai mergikei nieko panašaus nereikia ir reakcija į kitus tokia pat. Tik dabar man užkliuvo auklėtojų pasakymas ir džiugesys kad toks nuostabus vaikas net mažutė būdama ji neverkdavo būdavo tokia ramutė tiesiopg auksas o ne vaikas jokių problemų palyginus su kitais vaikais kurie verkia zyzzia ir kažko nori.
psichologė sakė kad vaikas gali jau turėti suformuotą charakterį beto ji yra labai užsispyrusio charakterio grynas avinukas ir pagal zodiaką ir pagal charakterį.
Viena šeima jos atsisakė dėl tų pačių problemų ir sužinojau tai tik šiandien .T.y jų tikras atsisakymo priežastis.
psichologė sakė kad vaikas gali jau turėti suformuotą charakterį beto ji yra labai užsispyrusio charakterio grynas avinukas ir pagal zodiaką ir pagal charakterį.
Viena šeima jos atsisakė dėl tų pačių problemų ir sužinojau tai tik šiandien .T.y jų tikras atsisakymo priežastis.
ZAIKA2, tavo issakytas mintis skaitinejau po 10 kartu ir bandziau prisiminti, kur as tai skaiciau. Isties girdejau apie tai ivakinimo kursuose. Issiunciau tau az, jeigu panoresi gali paviesinti. Tai daryti as nedrystu. Paliksiu paciai spresti.
QUOTE(ZAIKA2 @ 2007 12 29, 19:05)
gal kas nors ką nors galite pasiūlyti kaip su ja elgtis.
Nezinau ar pades toks patarimas, bet gal yra pvz kazkas, ko ji nori ir megsta, bet pati to negali padaryti? Pvz pasiekti kokius daiktus, paziureti pro langa, kaip nors idomiai pasisupti? Maniskis pradejo manes laukti po 2-3 apsilankymu, bet is pradziu atrode, kad jam reikia ne manes, o to, ka as jam galiu padaryti - is karto pareikalaudavo pakelti prie lango (kuris grupeje buvo labai aukstai), panesioti aplink visas spintas ar lentynas (kad galetu apziureti kas virsuje sudeta), ir dar bandymu budu atradau kokie supimai ar kiti zaidimai su jo rankytemis, kojytemis ir pan. jam labiausiai patinka. Buvo grupeje vaikuciu, kurioms atrode viso to nereiktu, jiems uztenkdavo tik ateiti ir prisiglausti, ir tada jie net sustingdavo is laimes ir net nekrutedavo, o su saviskiu susidraugavau "per veiksma", kitaip sakant, padedama jam dometis ta aplinka, kuri ji domino. Ir gerus pora menesiu net pati nesupratau, kaip stipriai visgi jis prie manes prisiriso - ta suvokiau tik parsivezus ji namo, kai paaiskejo, kad jis nei sekundes nebenorejo buti be manes ir kai pamaciau koks didziulis skirtumas yra jo santykyje su manimi ir kitais zmonemis.
Bet siaip tai labai sunku kazka patarti - visgi mano situacija buvo kita - vaikiukas manes niekad nestume, o ir as nuo pat pirmo pasimatymo niekad neabejojau, kad ji imsiu... Visgi sakyciau, kad reiktu sutikti imti tik tuo atveju, jei abejones visai issisklaidys, nes jei tik bandysi save kazkaip itikinti kad viskas bus gerai, o viduje nesijausi tvirtai, tai sunku bus ir tau, ir vaikiukui.
Mane labiausiai neramina tas kad ji domisi manimi ar tuo ką rodau aš tik labai trumpą laiką paskui ji nekreipia nei mažiasio dėmesio na dabar kai praėjo stresas tai man pradeda atrodyti kažkaip itartinai. Todėl man ir yra idomūs pirmi susitikimai su jūsų mažyliais nes kažkaip pradedu pastebėti kad kiti vaikai reguoja kitaip nei ji .
Papildyta:
ir dar ji nieko iš manęs nenori tik tiek kad aš ją palikčiau ramybėje, jokių pageidavimų ji nereiškia
Papildyta:
ir dar ji nieko iš manęs nenori tik tiek kad aš ją palikčiau ramybėje, jokių pageidavimų ji nereiškia
ZAIKA2, ar nenoretum pabandyti su ja iseiti i lauka, paveziotum vezimelyje. Tik siltai aprengti. Bus geriau ir pabusite tik judvi. Jeigu kiltu problemu, paimk is aukletoju tel. numeri, kad galetumet grizti.
Zaika, čia tik mano nuomonė: aš nerizikuočiau (na, nebent ji tau labai labai į širdį krito). Vaikas turi reaguoti - drąsiau, droviau, bet reakcija turi būti, tuo labiau, kad dažnai lankai. Kiek kartų lankiausi globos namuose, visi vaikai kažkaip tai reaguodavo - vieni prašydavosi ant rankų, kiti tiesiog šalia sėdėdavo ir žiūrėdavo ką darau. Tiesa, buvo toks vienas berniukas - labai fainas vaikas, bet elgdavosi taip, lyg negirdėtų ką jam sakai. Auklytės sakydavo, kad jis autistas. O tu su auklytėm apie tai kalbėjai? Gal pabandyk su globos namų gydytoja pakalbėti? Tu klausk šviesiai tiesiai - pajusi, jei bandys išsisukinėti.
