Hm, nežinau, prisiskaičiau čia visko..

Gulėjom Klinikose, 2v palatoj. Abi po cezario, abi pirmą kartą.. Tai pasikalbėdavom, pasidžiaugdavom ir ...papletkindavom
Nepastebėjau, kad personalas ribotų lankytojus. Bet manau, jeigu būčiau prašiusi, tai būtų duris užrakinę
O ką man daryti ,jeigu pas mane šeima - itališka??

Lankė visi mano šeimos nariai, vyro šeimos nariai su savo šeimų nariais

Nešė glėbius gėlių, žaislų, tik va alko tai nei vienas nesugalvojo atbogint. Šaunuoliai.

Dar atėjo draugės, bendradarbės

. Tikrai pamenu, kad tada galvojau - na gal jau palankynos turi savo pabaigą, bet vistiek buvo labai malonu

. Ir tas gėlių lysves tvarkiau kas rytą ir labai laukiau dar
Tiesą sakant, ir į WC be problemos nueidavau. Pasakai, kad "man reikia" ir eini kur reikia. Gerai dar, vaiką svečiai pasaugo
Ir dėl ligoninės aprangos nesijaudinau

. Manau, visi suprato, kad atėjo ne į balių, o pas "sužalotą" žmogų. Tai jau svečių bėdos, ką jie mato ir kur jie žiūri. Anatomija tai vienoda

Žodžiu, dzin man buvo.
Ir manau, kad taip ir geriau. Atlanko valdiškuos namuos, tai nereikia savo namuos viskokių arbatėlių makaluot, pyragų maišyt

Ėjo po mėnesio kito į namus dar. Tai kažkaip kitaip jau jaučiaus... Kaip ir po laiko kad atėjo
Palatos kaimynė nepyko ant manęs. Pas ją pačią nesuvaldomas srautas ėjo. Ir dar šampą gėrė. Irgi "posėdžiai" vykdavo
Manau, kad tie pliusai ir minusai - tai tik tolerancijos reikalas. Ir savo pačios požiūrio. Juk iš tikro tai ir nežinai, ar tikrai kokios bacilos nenešioja ta sesutė, kuri ką tik išsinešė tavo vaiką kraujui paimti..