Nipatinka man šitas kambarys, reiks atiduot kaimynui 
" 
Užvakar perstatėm baldus ir vieną kambarį atlaisvinom dukrai (2m.9mėn). Sunešiau jos žaislus, "techniką", sakau na va,čia tavo kambarys dabar bus. Panelė įėjo į kambarį,apsidairė ir rimtu veidu sako: " Nipatinka man šitas kambarys, reiks atiduot kaimynui "
Nipatinka man šitas kambarys, reiks atiduot kaimynui "
QUOTE(siosia @ 2007 04 21, 22:35)
mano mazoji ismoko sakyti papai , tai kaip tik mes kurnors nuainam (cia lyg tycia) paimu ja ant ranku o ji kad visi girdetu rodo i mano krutine ir rekia papai papai
del sios priezasties jau metai, kaip asneturiu nei krutines, nei papu, tik "niamnyte" - jei kada vaikis garsiai prades prasyt valgyt, tai niekas nesupras,apie ka jis cia 
Kai liūdna, tai čia pats geriausias skyrelis Visai šeimai jau skaitau Greitai ir maniškė pradės kalbėt, bus ką užrašyt, kol kas tai vis galvoju, kiek daug nenorėčiau kad pradėtų rėkaut parduotuvėj
Visai šeimai jau skaitau Greitai ir maniškė pradės kalbėt, bus ką užrašyt, kol kas tai vis galvoju, kiek daug nenorėčiau kad pradėtų rėkaut parduotuvėj
labai smagu skaityti vaiku pasakymus jauciu, kad aplinkoje, kur ivyko sie nuotykiai buvo dar linksmiau 
jauciu, kad aplinkoje, kur ivyko sie nuotykiai buvo dar linksmiau
aš irgi kol kas tik laukiu, kol mergina kalbėti pradės.
o tuo tarpu papasakosiu keletą linksmų nutikimų iš bendradarbės pasakojimų.
ji turi tris vaikus.
pasakojo, kad kai gimė antrasis, vyras su vyresnėliu atvažiavo jos į ligoninę lankyti. tas pamatė, kad mama vis kur žingsnį žengia - ir tą mažiuką su savim tamposi. Tai įvertinęs padėtį, pasakė: "Mama, pasiimk ŠITĄ ir važiuojam namo"
o kai pagimdė trečiąjį, tai vyriausiasis baisiai norėjo sesutės. na, jie iš anksto nesityrė, kas bus, tai tam vyriausiajam pasakydavo: nežinom, kas bus - gal sesutė, bet gal ir broliukas.
o kai gimė broliukas, mama ligoninėj dar o tėtis tam vyriausiam sako: "gimė broliukas. važiuojam pasiimti mamos ir broliuko". Tai tas pamąstė ir sako: "Žinai, tėti, mes nuvažiuokim į ligoninę, tą broliuką palikim, o pasiimkim sesutę"
o šiaip tai aš čia irgi skaitau ir lūžtu iš juoko, kaip vaikai kartais pasisako...
dar kol kas tik 5 psl. priėjau, tai reikės sekti šitą temą. Reikėtų ją padaryti tituline kokia nors, nes tikrai smagu taip pradėti dieną...
tiesa, dar iš kalbos kertelės galiu papasakoti apie save:
vakarais, jei mama mane vesdavo migdyti, as jai sakydavau: "mylėsimsim, bučiosimsim" (nes buvo per daug sudėtinga pasakyti su galūne "-simės"), arba dar atsisveikinimui tėvai pasakydavo "Saldžių sapnų su pipirais", o kadangi man pipirai didelio susižavėjimo nekeldavo, tai aš atsakydavau "... ir su pyragaičiais, su tortais, saldumynais, šokoladais" ir vardindavau iki begalybės. dabar pati stebiuosi, kaip tėvams kantrybė netrūkdavo...
o tuo tarpu papasakosiu keletą linksmų nutikimų iš bendradarbės pasakojimų.
ji turi tris vaikus.
pasakojo, kad kai gimė antrasis, vyras su vyresnėliu atvažiavo jos į ligoninę lankyti. tas pamatė, kad mama vis kur žingsnį žengia - ir tą mažiuką su savim tamposi. Tai įvertinęs padėtį, pasakė: "Mama, pasiimk ŠITĄ ir važiuojam namo"
o kai pagimdė trečiąjį, tai vyriausiasis baisiai norėjo sesutės. na, jie iš anksto nesityrė, kas bus, tai tam vyriausiajam pasakydavo: nežinom, kas bus - gal sesutė, bet gal ir broliukas.
o kai gimė broliukas, mama ligoninėj dar o tėtis tam vyriausiam sako: "gimė broliukas. važiuojam pasiimti mamos ir broliuko". Tai tas pamąstė ir sako: "Žinai, tėti, mes nuvažiuokim į ligoninę, tą broliuką palikim, o pasiimkim sesutę"
o šiaip tai aš čia irgi skaitau ir lūžtu iš juoko, kaip vaikai kartais pasisako...
dar kol kas tik 5 psl. priėjau, tai reikės sekti šitą temą. Reikėtų ją padaryti tituline kokia nors, nes tikrai smagu taip pradėti dieną...
tiesa, dar iš kalbos kertelės galiu papasakoti apie save:
vakarais, jei mama mane vesdavo migdyti, as jai sakydavau: "mylėsimsim, bučiosimsim" (nes buvo per daug sudėtinga pasakyti su galūne "-simės"), arba dar atsisveikinimui tėvai pasakydavo "Saldžių sapnų su pipirais", o kadangi man pipirai didelio susižavėjimo nekeldavo, tai aš atsakydavau "... ir su pyragaičiais, su tortais, saldumynais, šokoladais" ir vardindavau iki begalybės. dabar pati stebiuosi, kaip tėvams kantrybė netrūkdavo...
dar prisiminiau iš nuogirdų: važiuoju kartą autobusu nuo Pedagoginio universiteto per tiltą link centro. 40 maršrutas, jei kas žinote. Kai jis tą tiltą pravažiuoja - matosi, ar bent jau seniau matydavosi, Lukiškių kalėjimo sienos.
Autobuse stovi dvi ko gero pradinių klasių mergaitės ir rimtai šnekasi "apie gyvenimą". Staiga viena sako: "žiūrėk, Lukiškės. žinai, kas ten sėdi?" (antroji purto galvą) - "mirtingieji!" (norėjo pasakyti "mirtininkai")
o dar mano pusseserės dukra, jau ir vyresnio amžiaus (10-12 metų) suskeldavo bajerį. Buvo Hario Poterio pats pakilimas, važiuojame su ja troleibusu, o ji pasakoja, kad buvo kine, matė filmą apie Harį Poterį. Aišku, pasakoja garsiai, nesivaržo. O troleibusas apypilnis. Ir ji sako: "ten, žinok, Poteris turėjo tokių ledinukų - snarglių skonio, vėmalų skonio ir ausų sieros skonio". Moteriškės aplinkui tik šypt, šypt.. smagumėlis!
kitas bajeris su ta pačia pusseserės dukra - ir vėl troleibuse. Atsilaisvino dvi sėdynės, iš kurių viena - šalia vyriškio, o kita - priešais. Ta mergaitė šast ant tos sėdynės, kur atskirai, o man ir sako: "sėskis", tik, aišku, skubėdama pasakė ne "sėskis", bet "skėskis". Aš, aišku, atsisėdau, bet jai baisiai patiko tas netyčia susikurtas žodis, tai dar porą kartelių garsiai pakartojo
Autobuse stovi dvi ko gero pradinių klasių mergaitės ir rimtai šnekasi "apie gyvenimą". Staiga viena sako: "žiūrėk, Lukiškės. žinai, kas ten sėdi?" (antroji purto galvą) - "mirtingieji!" (norėjo pasakyti "mirtininkai")
o dar mano pusseserės dukra, jau ir vyresnio amžiaus (10-12 metų) suskeldavo bajerį. Buvo Hario Poterio pats pakilimas, važiuojame su ja troleibusu, o ji pasakoja, kad buvo kine, matė filmą apie Harį Poterį. Aišku, pasakoja garsiai, nesivaržo. O troleibusas apypilnis. Ir ji sako: "ten, žinok, Poteris turėjo tokių ledinukų - snarglių skonio, vėmalų skonio ir ausų sieros skonio". Moteriškės aplinkui tik šypt, šypt.. smagumėlis!
kitas bajeris su ta pačia pusseserės dukra - ir vėl troleibuse. Atsilaisvino dvi sėdynės, iš kurių viena - šalia vyriškio, o kita - priešais. Ta mergaitė šast ant tos sėdynės, kur atskirai, o man ir sako: "sėskis", tik, aišku, skubėdama pasakė ne "sėskis", bet "skėskis". Aš, aišku, atsisėdau, bet jai baisiai patiko tas netyčia susikurtas žodis, tai dar porą kartelių garsiai pakartojo
Cia is mano vaikystes (tevai pasakojo): autobusas-abosetas, sumustinis-tepenotas, senelis-jejelis, gaidelis-ajelis , telefonas-tevenotas
, telefonas-tevenotas
Vyras vaikui dantis valė ir kažką užkliudė, tai raportavo: buvo kraujoplūdis. Iš kur tokie žodžiai
vieno (5-6) metų vyrelio frazė: aš kai užaugsiu negalėsiu ištekėt už gretos (o gal ievos-neesmė), nes aš už ją jaunesnis
Na va, ir aš baigiau skaityti viską, tai dar keletą prisiminiau.
Kai man buvo gal kokie 6 metai, su tėvais ir broliu buvome prie jūros. Brolis nardo, tai kaip gi aš atsiliksiu? Pamėginau, bet man kažkaip baisu, ir oro negaliu daug įkvėpti, tai išlipau į krantą ir sakau: "aš negaliu nardyt, mano viduriai per silpni" (norėjau pasakyti - plaučiai...)
O dar viena juokinga situacija buvo prieš kokius dvejus metus. Vedžiau mūsų šuniuką (prancūzišką buldogą) pasivaikščiot. Pro šalį eina močiutė su anūku. Anūkas sako: "močiute, žiūrėk, šuniukas be uodegos!!" Močiutė atsisuko, pasižiūrėjo ir pridūrė: "ir be nosies..." (prancūziškų buldogų mat nosys suplotos, tai palygint su kokiu pvz. taksu - tikrai jis atrodo kaip be nosies...)
Kai man buvo gal kokie 6 metai, su tėvais ir broliu buvome prie jūros. Brolis nardo, tai kaip gi aš atsiliksiu? Pamėginau, bet man kažkaip baisu, ir oro negaliu daug įkvėpti, tai išlipau į krantą ir sakau: "aš negaliu nardyt, mano viduriai per silpni" (norėjau pasakyti - plaučiai...)
O dar viena juokinga situacija buvo prieš kokius dvejus metus. Vedžiau mūsų šuniuką (prancūzišką buldogą) pasivaikščiot. Pro šalį eina močiutė su anūku. Anūkas sako: "močiute, žiūrėk, šuniukas be uodegos!!" Močiutė atsisuko, pasižiūrėjo ir pridūrė: "ir be nosies..." (prancūziškų buldogų mat nosys suplotos, tai palygint su kokiu pvz. taksu - tikrai jis atrodo kaip be nosies...)
Aš labai gailiuosi, kad nustojau užsirašinėt saviškės pasamprotavimus.. Kartais tokių "pavaro", kad nors mirk iš juoko
Vienas įsimintiniausių:
Tėtis ruošias į darbą, kraunas priešpiečius ir kitus reikalingus daiktus į kuprinę, jau lekia pro duris, o mažoji pavymui:
"-Tėti, degtinę pamiršai!" ir ištiesia rankytę su žiebtuvėliu
Dar nesenai kalbam, ir ji sako: "-O mes žiūrėjom nuotraukas.. Kur tu buvai maža, o baba be galvos.." (čia ji turėjo minty nuotrauką, kurioje močiutės galvos nesimato..)
Vienas įsimintiniausių:
Tėtis ruošias į darbą, kraunas priešpiečius ir kitus reikalingus daiktus į kuprinę, jau lekia pro duris, o mažoji pavymui:
"-Tėti, degtinę pamiršai!" ir ištiesia rankytę su žiebtuvėliu
Dar nesenai kalbam, ir ji sako: "-O mes žiūrėjom nuotraukas.. Kur tu buvai maža, o baba be galvos.." (čia ji turėjo minty nuotrauką, kurioje močiutės galvos nesimato..)
