kai turėjau, tai mano lovoj miegojo, žiemą po kaldra. O šiaip, tai ir po visą butą migruodavo per naktį kartais.
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.
Šiaip leidžiu miegot lovoj kai kitur būnu, bet namuose į savo miegamo lovą lipt neleidžiu. Geriau išsimiegu namie tik ant sofos šalia leidžiu po kaldra gulėt čia biškį iliustracijų iš miegojimo įpatumų:
Čia taip laiką leidžiam ant sofos Čia įstrigo į kaldrytę, tai patingėjo išsivaduot ir nusprendė, kad tiesiog pamiegos Nepatiko ant žemės, tai "atsigulė" į lovą Reik apklot kad ramiau naktį miegotų Atsikėlė paklaust ar tikrai neleisim į lovą Miegojo lovytėj, ale taip saulė smagiai švietė, tai kad nesinorėjo išlipt. Teko miegot šitaip Savo guoly namie Knarkia ant sofos Vėl.. Knarkia Čia nesuprasi.
Man tai maža juoko. Kartais turiu apgaudinėt šunelį, jei noriu apsikabint jos galvą o ne užpakalį. Kai ji užmiega, aš perdedu pagalvę kitą sofos pusę taip apsikabindama jos galvą nes bezdalų kvapas nėra jau toks gardus ir šiaip, smagiau kai gali galvytę paglostyt o narvo mums prireikė net vienai nakčiai kai sugalvojau, kad nebemiegos ji mano lovoj miegame. Sako tu visai kvaila boba esi, geriau jau miegosiu guoly nei narve taip ir nebekėlė kojos ten jau pusantrų metų, net nebano lipt
Nuo pirmos dienos kaip tik parsivežėm miegojo su manim lovoj. Tik eini miegot ir ji slenka kartu, po kaldra ir keliasi kartu, dar rytinio pilvo pakąsymo reikalauja... Bet va kaip ruja tai jau būna pririšta ir miega ant pledo , tai ir pacypdavo , bet su laiku priprato... Bet neperseniausiai namie atsirado ir guolis kuris pakeitė "pogulį" dienos metu lovoje. Bet kelias valandas pamiega guolyje, o ryte jaučiu ją po kaldra šalia savęs. Pasirodysim. Labanakt!