Išsiskyrę, bet ir vėl kartu

Nelabai jau noriu sutikti, nereikia visko suabsloliutinti. Pati zinau nemazai poru, kurios po issikyrimu vel susiena ir yra labai lamingi, geriausias to pavyzdys man yra mano tevai. Manau jei jau pora nusprendzia taikytis, svarbu yra subeget atleisti, nelaikyti nuoskaudos, nekaltint, ir kiekvienai progai pasitaikius nepriminti praeities. Tada manau imanoma but vel kartu laimingiems...

Jei reiketu man vertinti statistiskai, tai 90 proc. buvusiu sutuoktiniu NIEKADA nebesusieina. 8 proc. susieina, bet po kurio laiko vel issiskiria, na o likusieji 2 proc. vel susieina ir buna laimingi. Pries savo akis turejau du giminaicius, kurie po skyrybu bande lipdyti santykius, taciau santuokos truko max po 5 metus, vel issiskirdavo Dar dvejus draugus turiu-vienus sutaikem, tai kartu jau po skyrybu 4 metai, taciau abu-gailisi, ir manau, kad laukia progos vis tiek issiskirti. Kiti susitaike, pasigimde vaika, bet problemos, kurios buvo iki skyrybu-jos vis tiek isliko, ziurim ir lazinames, kiek laiko dar bus kartu.
Zodziu, kaip patarle sako-kad ir kiek lipdysi puoda is sukiu, bet sveikas jis nebebus niekada, vanduo per sujungimus varves.
Turiu pazistama dirigenta, jam 60 metu, gyvena antroje santuokoje 30 metu. Labai nustebino jo posakis, kad pirmoji santuoka jam isliko paciu graziausiu prisiminimu, tai buvo pats graziausias jo laikas, taciau susigrazinti to jis nenori. Matyt, pirma santuoka-kaip ir pirma meile, ji saldi, ji maloni, bet susigrazinti jos nesinori...

galiu pasakyti, kad nusikalbejai ir dar kaip nusikalbejai. Is kur istraukei, kad antroji santuoka yra tik nelaiminga.
Zinok antrosios pacios pavydziausios ir slyksciausios, o pirmosios tokie nuskriausti angeleliai...
Tokiom naivuolem kaip tu, tai reiketu atsibusti ir apsidairyti kas aplinkui dedasi ir koks jau tas pirmosios neisdildomas ispudis islieka.

geras, mano tėvams panašiai susiklostė - išsiskyrė, pagyveno gal 5-6 metus atskirai (kitų šeimų nesukūrė), vėl susiėjo. tik jau oficialiai nebesituokė. ir santykiai buvo geri (aišku, pasipykdavo, bet geriau sutardavo, negu prieš skyrybas).

dabar aš esu išsiskyrusi, bet su ex-vyru neblogai sutariam. visi aplinkui stebisi ir turi tik dvi versijas:
1) "jūs vis dar mylit vienas kitą";
2) "tarp jūsų niekada ir nebuvo jokios meilės, jei galit taip ramiai bendrauti".
trečią variantą visiems baisiai sunku įžiūrėti
nors niekada nesakyk niekada, bet iš tiesų manau, kad antrą kartą į tą pačią upę bristi neverta
Papildyta:

įdomi statistika, ar čia tavo nuomone, ar kažkur skaitei
dabar pagalvojau, aš tai nenorėčiau atgal susieiti gal tik dėl to, kad, anot Remarko, gyvenimas yra per trumpas vienai meilei

nevertinčiau taip kategoriškai. matai, pas mus lietuvoj kol kas nemažai porų tuokiasi per jauni (mano nuomone). o kol jaunas, dažnas būna, kaip čia pasakius, nebrandus (nepatyręs, neperpratęs gyvenimo, santykių ir pan.) dažnai dėl to ir skiriamasi. o juk po dešimt metų suvoki savo klaidas, matai, kaip stipriai pasikeitė tavo vertybės, samprata, įvairių dalykų traktuotė, santykiai su aplinkiniais ir pačiu savim... ir jei vėl susieini su buvusiuoju... tai gal visgi yra nemaža tikimybė, kad pasiseks

Manau, kad negalima, smerkti kitų gyvenimų - niekada nežinai, kaip bus pačiai.

Pas mane kazkas panasaus... issiskyrem su vyru draugiskai, dabar draugaujam tik draugiskai - meiles buvo, bet jos nebera, nors kartais perbega per sirdi nuoskaudele kad butume labiau pasistenge, gal butume ir siandien kartu. Bet taip neatsitiko, tai belieka draugiskai draugauti. Kaip draugas, zmogus, jis superinis, tik i kaip i vyra visai nebegaliu ziureti.... mano poziuris i ji kaip i belyti asmeni, na, gal kaip broli daugiau. Todel apie pakartotini susiejima jau turbut negali buti kalbos, nebent kai busim pensijoj ir seksas bus isbrauktas is dienotvarkes - tuomet kodel gi ir ne

Kelios pasnekoves yra uzsiminusios ir pavyzdziu pateikusios savo tevu gyvenimus. Taciau turiu priminti, kokie laikai buvo-tarybiniai, kada i issiskyrusi kreivai ziurejo, kai partijos smerke, darbovietes vadovai koliojo tik uz tai, kad issiskyres, kai butai buvo skiriami tik neissiskyrusiems, kai turtu ne vienas neturejo(gal kokius pirmininkus, bet jie ir nebegrizo atgal ) ir dar daug tu "kai". Susidure su spaudimu RETAS tuo metu galedavo ji pakelti, uz tai pabrukdavo uodega ir sugrizdavo pas buvusi sutuoktini. Tik jau ne meiles vedami Todel tokios taisykles, kad va, mano tevai buvo issiskyre ir vel susiejo, taikyti musu laikais tikrai negalima. Kai visi visko turim-kaip minejau tik 2 proc susieina ir tai, matyt, kaip Evi sako, senatvej, kai seksas toks nera reikalingas

Kad išvengti tokių pakartotinių susiėjimų ir vėl išsiskyrimų, įvykus šeimoj konfliktui nreikia pulti iškart skirtis. kai jau atrodo nebegalite vienas į kitą žiūrėti ir gyventi po vienu stogu, jei tik yra galimybės, vertėtų pagyventi atskirai gal keletą mėnesių, gal net metus. Per tą laiką tikrai, manau, abu, susivoktų, ar verta tęsti santykius ar paleisti vienas kitą...
Aš čia rašau, kaip TURĖTŲ būti, bet gvenime aišku, nebūnas viskas taip gražiai kaip iš knygos. Mes irgi su vyru ruošiamės skirti, bet vis kažko delsiam laukiam, nors, abu žinom, kad santuoka nutūks, anksčiau ar vėliau.

[quote=Angelas7,2006 08 27, 01:42]
Mano aplinkoj labai daug tokiu istoriju.
Zinau pora, kurios santuoka sugriuvo kai vyras susirado meiluzhe. Ishsiskyre, pradejo gyventi su meiluzhe, o po to parshliauzhe keliais pas zhmona - vel susituoke, pasigimde antra vaika ir yra labai laimingi.

Va ir šį rytą turėjau pokalbį su drauge.Prašo patarimo.Bet ar galima patarti-tai taip asmeniška
Istorija tokia:buvo laimingi,vedė,susilaukė dukros.Po 5 metų -meilužė.Buvo visko skyrybos,turto dalybos,įžeidinėjimai,atsiprašymai.Žodžiu,daug skausmo ir ašarų.Vedė jis kitą.Praėjo dabar jau 6m.Draugė mano aprimo ,susirado draugą.Ir einant iš kavinės sutiko savo ex.Na ir prasidėjo.Daug nepasakosiu,bet dabar yra taip:viską dėl tavęs paliksiu ,išsiskirsiu,pakeisiu darbą(ten su žmona dirba),nebuvaulaimingas,atnešė 20000lt. kad patikėtų. .Na ji pavarė jį.Bet sako ,ką aš žinau Gal lengviau su senuoju viską pradėt iš naujo ,juk ir vaikas turės vėl savo tėtį .
Jėzau ,nežinau, ar įmanoma viską pradėt iš naujo.Juk skausmo buvo daugiau ,nei džiaugsmo.Gal aš neteisi,nežinau

Buvom issiskyre jo iniciatyva... po menesio pradejo kniaukti kad pabandytumem dar karta, nes jis viska suprato, ir t.t. vos ne ant keliu... nors po issiskyrimo jauciausi geriau, bet as nesu kietaode ir pagalvojau kad gal reikia jam duoti antra sansa... viskas buvo gerai pora menesiu, po to vel tas pats (cia nebuvo neistikimybes, bet rimtesni dalykai, susije su egoismu ir pan.)... taigi prasitampem siaip ne taip dar pora metu, issiskyrem jau mano iniciatyva...
Taigi - zmones nesikeicia niekada... jei nepriimi jo koks jis yra viena karta, niekas nepasikeis ir veliau... nors daug kas susitaiko del praktiskumo ir kitu dalyku... bet faktas, kad niekas nesikeicia, nebent psicholgiskai nusiteiksi kad tau bus gerai taip, kaip yra...
Papildyta:
[quote=Juračiuks,2006 08 30, 16:23]
[quote=Angelas7,2006 08 27, 01:42]
Mano aplinkoj labai daug tokiu istoriju.
Zinau pora, kurios santuoka sugriuvo kai vyras susirado meiluzhe. Ishsiskyre, pradejo gyventi su meiluzhe, o po to parshliauzhe keliais pas zhmona - vel susituoke, pasigimde antra vaika ir yra labai laimingi.

Va ir šį rytą turėjau pokalbį su drauge.Prašo patarimo.Bet ar galima patarti-tai taip asmeniška
Istorija tokia:buvo laimingi,vedė,susilaukė dukros.Po 5 metų -meilužė.Buvo visko skyrybos,turto dalybos,įžeidinėjimai,atsiprašymai.Žodžiu,daug skausmo ir ašarų.Vedė jis kitą.Praėjo dabar jau 6m.Draugė mano aprimo ,susirado draugą.Ir einant iš kavinės sutiko savo ex.Na ir prasidėjo.Daug nepasakosiu,bet dabar yra taip:viską dėl tavęs paliksiu ,išsiskirsiu,pakeisiu darbą(ten su žmona dirba),nebuvaulaimingas,atnešė 20000lt. kad patikėtų. .Na ji pavarė jį.Bet sako ,ką aš žinau Gal lengviau su senuoju viską pradėt iš naujo ,juk ir vaikas turės vėl savo tėtį .
Jėzau ,nežinau, ar įmanoma viską pradėt iš naujo.Juk skausmo buvo daugiau ,nei džiaugsmo.Gal aš neteisi,nežinau
[/quote]


as niekada neklijuociau suskilusio indo, reikia eiti i prieki, o vaikas teva visa laika tures, net tevams issiskyrus, juk vis tiek lankosi pas ji... o praeityje buvus skausmui, tie prisiminimai vis tiek persekios net pradejus is naujo lipdyti tai, kas buvo subyreje... bet man butu gaila laiko ir nenoreciau griauti to, ka susikuriau po skyrybu...

na super cia tema pasitaike kaip tik isgyvenu toki laikotarpi.su vyru pragyvenom 3 metus.lygiai pries metus laiko, buvo tokia pati situacija kaip dabar.susirinko daiktus ir iseejo is namu (na jei saziningai buvo mano kalte, neistikimybes klausimu... ) zinoma buvo asaru, verksmu, piktu zodziu, meiles ir nemeiles parodymu.bet pragyvene 4 menesius atskirai, sugrizome.atrodo tai buvo abieju noras, nes tikrai maciau kaip sunku jam isgyventi mano klaidas, tikrai jauciausi velniskai kalta.pradejom kaip nuo pradziu, buvo grzu. ir va , po etu laiko, viena savaitgali grizus namo is mamos, savo vyrelio namie neberandu. susikroves daikciukus, pats atsidalines sauktelius ir leksteles (tikrai!) issineses kai kuriuos buities daiktus dinges is mano gyvenimo. kol supratau kas atsitiko, galvojau nublusiu.nei paaiskinimo kokio, nei zodelio.na staciai sokas!!!!!!! po keliu dienu prisistate ir paaiskino kad nemato ateities su manim, kad nori gyventi sau. taip ir dabar nieko nesuprabtu kas cia rimtai atsitiko. ar jis veidmainiavo kai sugrizo ir norejo mane iskaudinti del to kas buvo pries metus, ar jam tik dabar kazkas gerai smegenis susuko......
labai ji myliu, bet trecia kart parklupt ant to paties akmens kazkodel nesinori....
neisivaizduoju kaip reiketu gyventi vel suejus kartu.o kaip ta pastovi baime kad vel padarys ta pati? kiek galima antidepresantus gerti......

as manau, kad jis bande su tavim gyventi, nes tave mylejo ir turbut tebemyli... bet iskaudinimas jam buvo per stiprus... zmones atleidzia, bet nepamirsta.. turbut suprato, kad jis negales buti toks kaip anskciau, galbut pastoviai jaus itampa ar panasiai... todel ir pasirinko isejima... siaip gerbiu ji, kad jis sugebejo apsispresti, o ne gyventi kartu vaidinant kad viskas gerai (labai nekenciu tokiu santykiu)...