Dideli (-ės), bet nelankome darželio

mums draugų problemos nėra-paprastą dieną 1-2 užeina, savaitgalį iki 6 susidaro -kaimynai baba tai filtruoja-daugiau 3 neleidžia
kur jūs gyvenat?

Švenčionėliuose. O jūs?

mes Vilniuje Kiek metų vaikams?

Na jei jūs Vilniečiai, tai tuomet nenuostabu, kad turite daug draugų ir netrūksta ką veikti. Ką veikiate su draugais, kaip vaikai susirinkę leidžia laiką?
Mes turime vieną bendraamžę draugę. Jiedu gerai sutaria, kai susitinka tai siaučia po namus. Suteikiu jiems malonumą būti nekontroliuojamiems:)

aš irgi leidžiu jiems viską (kas aišku nekenkia jų sveikatai) .na fantazija beribė-nuo namų statymo (su mažesniais) iki reslingo ringo (šitas tai man nelabai patinka, nes paskui išmoktus kovos būdus taiko mums )
tai vyras jaučia didelį stresą, vargšelis jis toks neypatingas vaikų mėgėjas
kaip jums kompo problema, ar neaktuali? mums asmeniškai tai nelabai, bet kad kiti kaip išprotėję-ypač kurie neturi namie kompo arba kuriem neleidžia, tai reikia čia nuo kompo krapštyt. vienas tai išvis kietai-atėjo vakar su žaidimų kompaktais.kadangi maniškis su kitu kažką statė, tai manęs pradėjo prašyt kompą įjungt kai neleidau, išėjo kitur laimės ieškot jau žinai nesveikai man atrodo tokie dalykai

Kompą Pabaldukas mėgsta Bet nėra priklausomas nuo jo. Žiūri filmukus, žaidžia žaidimus, piešia kompu. Kai prasikalsta, dažniausiai baudžiu uždrausdama sėsti prie kompiuterio. Bet jam tai nieko baisaus- lengvai išgyvena
O kai draugai ateina, tai niekada nejungiame kompo. Kaip jau sakiau, mums trūksta bendraamžių kompanijos, tai kai sulaukiam svečių visada išnaudoja progą padūkti.
Mūsų tėtis irgi nesižavi vaikų keliamu ermideliu Na man irgi kartais pasidaro gaila namų, tačiau nėra daugiau kur su vaikais nueiti. Tik namai ir pasivaiščiojimai. Liūdnoka.
Kokio amžiaus jūsų zuikis?

Labas nedarželinukų mamoms
Na, mes nei tokios, nei šiokios Per paskutinius 2 mėnesius darželį lankėme turbūt kokias max. 10 d.d. ir tik iki pietų. O po to sirgome, sirgome, sirgome.
Dabar niekaip nesiryžtų vėl pradėti leisti..netgi tam pusdieniui..iš esmės mergytei patiko pabūti iki pietų, bet kaip auklėtoja sako "ji įdomi", labai skeptiškas ir ramus vaikas. Nesupranta ji darželį lankančių vaikų nė už ką Po ligos ir mano baisingo nerimo dėl to aš jau nebenoriu nė bandyti dar surizikuoti Ir jei sąžiningai, labai graužiuosi dėl to, kad mano vaikui teko tiek iškęsti. Mums labai rekomendavo pasidomėti "Nykštukų mokyklėle", tai gal ir neišradinėti dviračio..palikti namie vaiką ir lankyti būrelius
O jums vaikučius auklės prižiūri? Kokius reikalavimus joms keliate, jei taip? Ugdyti, lavinti..aš galvoju, kad reiktų samdyti vid. amžiaus moterį, galbūt pedagogę ir pan. Manop mergytė, tai nori tokios auklės kaip buvusi (o buvusi auklė- daug metų dirbusi darželyje ir žino visus "navarotus"..žaidimus, daineles ir pan., lengvai sugalvodavo veiklos). Bet jau auklių "pasiūla", tai tragiška..jos net nenori dirbti, kai pasakau, kad norėčiau nors menko lavinimo: pvz. darbelius kokius daryt ir pan.

Mano vaikas kompą mėgsta. "Aternetas" gi yra Naršo kiek sveikata leidžia ..medžioja kur dog, cat, fish randasi Kaimynų vaikams kompiuterio nejungiu (tiesiog jame ir darbo inf-ja, ir mūsų foto, dokumentai..dar ką ištrintų ir pan., tai plaukus nusiraučiau)

Paskutiniuoju metu aš nelabai vaikus įsileidžiu į namus, nes labai išvargina tiek mane, tiek mano vaiką.
Yra vaikų, kurie "užsisvečiuoja" (nors aš būna ir paprašau jų eiti namo, bet išvaryt gi neišvarysi). Kai kurie tėvai visai nesijaudina, jei 3-4 metų vaikas 22 val. dar ne namuose, matyt paprasčiau vakaroti be vaikų.. Pastebėjau, kad jau savaitgaliais vaikų darželis namai pasidarė, o ir darbo dienomis vakarais vis dažniau grupelėmis ateina net negrįžę namo persirengt..tai truputį bendravimus apmažinau Nors man pačiai ir vyrui netrukdo (kas ne per daug). Vyras dar net labiau su visais užsiima: ir pamaitina, ir filmus kartu pažiūri, ir gyvūnus patampyti leidžia.

Man tai keista skaityti, kad jūsų nedarželiniai vaikiukai taip šauniai bendrauja su kiemo vaikais ir turi tokių draugų, kuriuos gali pasikviesti į svečius Sakyčiau, kad tokiu atveju jie visai nesiskiria nuo darželinių, čia socializacijos prasme, ir tokiu atveju nereikėtų bijoti, kad vaikas nelankantis darželio kuom nors atsiliks gebėjimuose nuo darželinio.
Mano vaikis tokių draugų neturi ir ypatingo noro turėti tokius draugus nerodo Atsikraustėm į naują vietą prieš metus, tai ir patys iki šiol kaimynų nepažįstam Kieme mano vaiko bendraamžiai jau laksto vieni prižiūrimi vyresnių brolių ar seserų ir draugautis su naujoku, kurį dar prižiūri mama, noro nerodo
Bet aš nematau problemos, kad kol kas mano vaikas draugų neturi.
Rasma klausė apie aukles. Mes turime jauną auklę, baigusią pedagoginį universitetą. Aš nuperku spalvoto popieriaus, modilino, specialių užduotėlių knygučių (pvz. "4-mečio akademija") ir jie daro įvairius darbelius, po truputį mokosi raidžių ir pan. Bet aišku labiausiai ugdytis padeda visgi specialūs būreliai. Šiuo metu lankom dailę ir pradėjom lankyti Kidygym'ą, kuriame mano vaikis jau išdrįso likti vienas, nors paprastai niekur nenorėdavo vienas likti. Tai sprendžiu, kad tame būrelyje tikrai moka užsiimti su vaikais.
Perskaičiau ir žiūriu, kad kažkoks minčių kratinys gavosi
Retai rašau, dažniau skaitau

Truputį įdomiai turėtų atrodyti tokie savarankiški žmogučiai, kurie patys sumano užsukt į svečius. Na kaime dar suprantu, bet mieste O gal čia apie vyresnius vaikus?
Pas mus draugai dar kol kas ateina su tėvais .

Pas mus ateina arba 6 metukų mergaitės arba vienas bendraamžis berniukas. Savarankiškai jis pirmąkart atėjo būdamas 3 metų. Atidarau duris, žiūriu - vaikas stovi. Nieko nesuprantu, tai klausiu "nori užeit?". Aišku norėjo. Užėjo, žaidė, apžiūrėjo viską. Nuo to karto jis kur buvęs, kur nebuvęs jau klebena durų rankeną. Leisčiau, tai kasdien būtų iki vakaro vos grįžęs iš darželio. Beje, dabar ir sesutė ateina. Tada būnu su 3 vaikais, galiu pasipraktikuot O jau drąsumas tų vaikų: rodo viską ką moka, nuolat tauškia, suvalgo viską ką randa skanaus, sugula miegamajame filmų pasižiūrėti, visus žaislus iškilnoja. mano mergaitė nėra tokia drąsi. Ji stebi kas darosi ir kartais susinervuoja, kad neklausę ima jos daiktus. Tada žiūrėk jau neleidžia ir tų vaikų priimt. bet šiaip tai bendrauja, nėra "laukinukė"

Ir pas mus buvo panaši situacija. Vyresnis berniukas (daugmaž šešerių) buvo parodęs norą su mumi draugaut . Lauke labai gražiai žaisdavo su mano sūnum. Maniškiui, žinoma, toks vyresnio berniuko dėmesys patiko. Tačiau kai pradėjo ateidinėti į namus, mūsų sūnus jam pradėjo visiškai nebepatikti. Vydavo jį nuo savęs, žaislais nesidalindavo, žodžiu tapdavo šeimininku. Nusprendžiau užbaigti tokią "draugystę". Teko pagąsdint mūsų tėčiu
Suprantu ir tokį vaiką. Mato, kad kitas vaikas, jo akimis žiūrint, visko turi. Moka prieiti prie svetimų mažių. Žino, kad ir skanaus ką nors gaus. Gaila žmogiuko, bet reikia ir savo vaiką suprast, kai namie netenka teisių į savo daiktus tai jis kaip ir skriaudžiamas... Na nežinau. Gal jei vyresnis maniškis būtų buvęs, tai gal galima buvo bandyt pasikalbėt kažką link neturto ir pan. Bet kažkaip pajutau norą apgint savo vaiką Čia tikriausiai buvo pirmasis bandymas rūšiuot draugus
O kaip jūs žiūrite į tinkamus ir netinkamus draugus?

Mes auklės neturim, aš šiuo metu šiek tiek dirbu namuose, taigi visą laiką esam kartu. Aš pati ir lavinu, bet tai nesitęs amžinai (na gal dar kokius metus ar truputį trumpiau), tai irgi galvoju ką reikės daryti toliau Kur rasti tokią auklę, kuri užsiimtų su vaiku, lavintų jį. Galų gale ar vaikui nebus liūdna visą dieną būnant su kokia tai moteriške Mes turim bendraamžį draugą (amžiaus skirtumas - 10 dienų ), einam vieni pas kitus kartais į svečius, bet kartu eina ir mamos, tai tramdymo problemos nėra Kiti vaikai, su kuriais bendraujam - mūsų draugų ar giminaičių vaikai. Tai va šiuo metu pas mus ir su lavinimu, ir su bendravimu viskas gerai, bet vis svarstau ką ateityje daryti