Kaip suderinat mokslą,vyrą ir vaikus?

Ar sunku būt nėštuke-studente , mama-studente ir darbuotoja ???
Kas būtent tuomet  sudėtingiausia  ?

PAstojau budama 4 kurse, taigi gyniaus bakalaura jau nescia, istojau i magistratura, ;laimei destytojai buvo atlaidus ir nepriekaistavo, kad iki gimdymo 2 sav ir po jo as paskaitu nelankiau, kai maziui buvo menuo laikiau sesija, ir cia destytojai po pazymi pakele   Dabar ka tik islaikiau jau antra sesija, taigi pirma magistraturos kursa baigiau. Labai gerai, kad padejo artimieji, jie pabuvo su mazium kol as i paskaitas ir egzus laksciau, nors mokytis sudetinga, to net mokymusi nepavadinciau. O ka darysi, nesinori metu praleist, tuo labiau, kad as dar nedirbus ir paaugus vaikeliui tureciau ne  i mokslus grist o eit dirbt nes gyvent tik is vyro algos sunkoka. Mokytis aisku nelengva  ir dar ant ranku vaika supt  : . Bet viskas imanoma. Nemanau kad del mano mokslu nukentejo sunus, greiciau del motinystes mokslai kencia  

As dabar kaip tik ruosiuosi siam etapui [smiley=000172.gif], taigi idomu ar tikrai imanoma taip susitvarkyti... Na pas mane gal siek tiek lengviau bus su mokslais, nes vakarinis,  jau 3 grupiokes pagimde ir akademiniu neeme ir pazymiai pagerejo, nes daug destytoju supranta ir daro nuolaidas... aisku pasitaiko tokiu oziu [smiley=bash.gif] destytuvu kuriems visai nesvarbu, bet cia tik vienetai... Zodziu gimdysiu rugseji ir planuoju mokslu nemest, nors dar nelabai aisku kam teks palikt vaika, zadejo uosviai ir tevai padet (bet kaip su tais pazadais buna...), vyras [smiley=male.gif] tai velai is darbo gryzta, bet tikiu kad susitvarkysiu kaip nors...

Tik nepradėkit galvoti, kad nespėsit. Viską įmanoma spėti, jei savęs negaili (turiu omenyje - nelaikai savęs vargše ir nuskriaustąja, kad taip likimas lėmė). jau minėjau, kad baiginėjau bakalaurą su vaiku: vyras už 200km, tėvai už 100km. Žinojau, kad nepadės ir nesiskundžiau. O kai žinai, kad bet kurią minutę gali kas nors atlėkti ir pavaduoti, tada dar lengviau. Reikia tik didelio noro ir ...kantrybės. Dabar pati grįžtu į magistrantūrą. Sunku bus, pagalbos vėl nesulauksiu, nes situacija kartojasi. Bet esu pasiruošusi bet kokiem sunkumam. Mamos juk visada pakelia daug daugiau negu atrodo. Stiprybės visoms, kurios ruošiasi studijuoti su vaikučiais.

studijuot ir būti mama tikrai įmanoma, va šią savaitę apsigyniau bakalauro diplomą, žadu stot į magistrantūrą, nors pavasari per patį darbų įkarštį labai sunku buvo, mama užsienyje gyvena, vyras stažuotis į JAV išsiųstas, uošvienė pasiligojus ir beto aš "bloga" marti tai nesinori jokios pagalbos prašyt, viena laimė kad galiu sau leist auklę samdyt...
mokslai aišku kenčia ir tikrai ne visi dėstytojai supranta kad sunku, bet labai gaila, kad negali vaikui skirt tiek dėmesio kiek norėtum, nors va iš kitos pusės, kai esu įpratusi visur skubėt, tai dabar neturiu kas veikti irgi nuobodu, bet užtai pati galiu su vaiku pasivaikščiot eiti ir bobutės ant suoliuko neaptarinėja "koks vaikutis į jus panašus", nors sako tai auklei...

Mokslus buvau pabaigusi pries keleta metu. Gime vaikas. Po pusmecio sedejimo namie sumaniau dar pasimokyti. Pries  stojamuosius stovim prie kabineto duru su tokia mergina ir kalbam : klausiu, kaip tu cia sugalvojai? O ji sako: auginu namuose dvynius, "stogas vaziuoja" sumaniau pasimokyt... Supratau, kad as cia ne viena tokia. Ka tik baigiau 1 kursa - pries akis - dar du. Jei atsibos mokslai, visada yra atvirkstinis variantas - eiti gimdyti vaiku [smiley=000134.gif]

kai gyniausi bakalauro diploma buvau jau nescia, tik to dar nezinau. o kai padaviau dokumentus i magistratura zinojau. tiesa pasakius taip ir buvau suplanavus. taigi pirma semestra i paskaitas vaiksciojau su didziuliu pilvu, o antra pagimdziau vaikeli. kai maziukui buvo 2-3 menuo laikiau sesija.

dabar jeigu reiktu rinktis dar gerai pasvarstyciau ar verta eit mokytis nesciai.  tuomet kai nesiau dokumetus ne neabejojau, norejau "sutaupyt" laiko.  dar tikejaus, kad destytojai i mane atlaidziau ziures.  deja taip nebuvo.  atsimenu kaip verkiau (buvau labai jautri ir  neviskas sekesi kaip as tikejausi) kai reikejo laikyt ziemos sesija. tuomet buvo 8 nestumo menuo. vienzo nieko gero.  o kaip sirdis plyso kai toki mazuliuka 2 men leliuka reikedavo palikt namie mamai, o pati iseidavau.   :-[  - cia jau apie pavasario sesija.

prisipazinsiu, mokslai tikrai nukentejo. nes daznai reikedavo rinktis ar vaikuti ziuret, ar mokytis. rinkdavausi vaikuti.  i egzus eidavau praktiskai nesiruosi, vos koki pusvalandi pasimokiusi.  visai nebuvo laiko. mano maziukas reikalauja simtaprocentino mamos atsidavimo. kitaip asaros, tai ir mokytis nepavyktu. artimieji nelabai man galejo pagelbet, visi apsikrove darbais. o dar pries kiekviena isejima pieno nusitraukinejimas labai vargino, o dar maziukas is buteliuko pieno negere - pareidavau ir rasdavau alkana rekianti vaikuti ir beveik isprotejusia mama - pagalvokit kokios mintys man sukdavosi egzamino metu galvoj.
egzus islaikiau tik todel, kad anksciau gerai mokiausi, turejau gera varda ir "ziniu bagaza", mokejau issisukti.  bet pries destytojus buvo nereliai geda, o be to magistraturoj desto  potencialus darbdaviai, visi turi savo firmas, o as pasirodziau tikrai ne geriausioj sviesoj.

Ne viskas gyvenime einasi taip, kaip mes suplanuojam. Man pasisekė: vaikas buvo ramus, paskaitų nedaug. Nukentėjo tik diploninio darbo kokybė. Bet žmogus toks individas, kad prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų. Negalim visko išanksto numatyti. Pati egzus laikiau likus savaitei ikigimdymo, dėstytojai jokių nuolaidų nedarė(gal net atvirkščiai, daugiau reikalavo), pagalbos iš šono nesulaukiau. Kartasi norėdavosi, kad padarytų nuolaidą, bet...pati nusprendžiau mokytis su vaiku, todėl priekaištus dėstytojams turėjau palikti nuošaly. Juk aš dėstytojui esu studentė, o ne mama. Reikia mokėti laviruoti tarp mokslo ir vaiko auginimo. O jei laaabai sunku, galima pasiimti akademines.

va prisiminiau kaip as darbo teises iskaita laikiau.
maziukui tuomet  2 menesiai buvo.

ateinu i iskaita, o destytojas mane isvare, tipo paskaitu nelankiau -nieko nezinau ateisi kitais metais. as su juo pradejau gincytis, sakau paskaitu lankymas neprivalomas. suderejau tik tiek, kad ateisiu pas ji po savaites ir atsakinesiu zodziu, kai visi kiti studentai rastu laiko iskaita.
i tai, kad del maziuko negalejau ateit destytojas pasake, man tas pat.  ???

susnervavau, apsiverkiau. o man taip sudetinga is namu istrukt buvo. ir vaikuti gaila palikt ir mamai reik is darbo atsiprasinet.

ateinu po savaites. iskaita islaikau, o tada destytojas pareiskia, kad i knygute jis pasirasys tik savaites gale.  viso gero.  

kadangi sutarta diena niekas negalejo paziuret vaikucio teko su juo eit i univera. maniau pasirasys ir drosiu namucio. E neee. ateinu  11 val, kaip pasakyta. studentai yra , destytojo nera. atejo grazuolis po 11 val 20 min. tuomet pradejo dekanate lapu ieskot. po to pasirasinet. kazkokia tik jam suvokia sistema. savo lapuose pasiraso ir tik  tuomet oficialiuose. kviecia po viena. nu segebejo uztesti si procesa iki po 12 val 20 min  ???  ???  ???
visa ta laika as stovejau su vaikuciu ant ranku ir laukiau. o jis mate. ir pakviete mane paskutine   :-[  :-[  :-[

o kursiokai dar juokavo, tipo, paskolink vaika, kad be eiles pasirasytu.  

Na tikrai Manu... net noras praejo mokytis... kaip gali buti tokie besirdziai ??? nesupratingi... pas mus tai destytojos moterys ne vienai nesciai nuolaidu yra padariusios, nuo egzo atleidusios ar bent jau kaip nors palengvinusios... O su vaikuciais irgi, pavyzdziui anglu destytoja visada suprasdavo, jei ateidavai visai nepasiruosus, pasiskusdavai, kad mazius serga ir t.t.
O man tai buvo tokia istorija. Si semestra pats baisiausias dalykas buvo informatika, per visa semestra visas storiausias knygas informatikos ismokt teko, o dar destytuvas [smiley=cranky.gif] trenktas prie kiekvinos smulkmenos kabinosi, atsiskaitymai kas antra savaite, tempai nerealus, uzduotys informatikams ir mums vadybininkams tos pacios [smiley=horror.gif]... O mes su pilveliais grupej buvom tryse ir vienai jau po paskutinio atsiskaitymo destytojas pasiziurejes i jos pilva pasake, kad gali neit i egza, kadangi nescia tai uzskaitys... Na ji zinoma ir mums pranese sia gera naujiena, mes dvi likusios nulekem pas ji, o tas [smiley=huh.gif] tipo, niekam as neuzskaitau is kur jus tokia nesamone istrauket... iki egzo buvo likusios kelios dienos, oi kiek nervu prigadinau, tuo labaiu kad vos 5 isejo, o jei is egzo gauni maziau nei 5 - skolyte... zodziu jau ismokt daugiau neismoksiu ir garantuota skola.... [smiley=lam.gif]
Ir ka, nuejau as i ta egza, gavau uzduotis, laiko si kart pakankamai (anksciau per pusvalandi reikedavo visas raizgalynes padaryt) ir po truputi padariau VISKA ir finale gavau 9 [smiley=horror.gif] taip visiems nusluostydama nosis ir dabar tikiuosi rudeni pereit i nemokama vieta...
Tokia vat istorija... [smiley=mpr.gif]

Na negaliu nepapasakot dar vienos istorijos. Cia bus apie mano grupioke.
Taigi, ji pernai rugseji pasigimde 4 [smiley=umn.gif] vaikeli (vyriausiam siuo metu 6 metai [smiley=shocked.gif]). Akademiniu ji neeme, bet dar budama su pilvuku ejo pas kiekviena destytoja ir taresi del lankymo... Taigi nuo rugsejo jos praktiskai nematem, sausi per egzus beveik taip pat nemate, nes moteriske netgi sugebejo su kai kuriais destytojais sutart del egzamino laikymo laiko asmeniskai jai tinkamu metu... be viso to ji dar ir i islyginamasias studijas kolegijoj ejo [smiley=shocked.gif]. Ir prie viso to baige ta semestra tokiais pazymiais, kad pateko i nemokama vieta... Vat kaip gyvenime buna [smiley=fly.gif] [smiley=1.gif]

As studijavau su vaiku. Sunkiausia buvo du dalykai - sedet paskaitose ir nusirasinet per egzaminus:) Mat as pagimdziau rugpjucio gale ir po to virs menesio gulejom ligoninej, tai pradejau eit i paskaitas su 6 savaiciu kudikiu:) Geresniu atveju jis lopsy miegodavo, o prastesniu apleisdavau patalpa:) Pampersa pakeisdavau tualete ant palanges. Veliau, kai paaugo, sugebedavau per paskaita ji pamaitint tyrele arba skustu bananu... Uztat konspektuot, be abejo, nesugebedavau, konspektus atsisvietinedavau, bet destytojai mane tikrai buvo mate ;D O nusirasinet budavo be galo sunku, nes vaikas atkreipdavo visuotini demesi - uztat kaip gera budavo visiems kaimynams! jie galedavo nusirasinet kiek noredavo ;D Dar sunku budavo mokytis - vaikas guli ant keliu, o as turiu skaityt... Studiju vidurkis nusmuko, be abejo, bet as dziaugiausi, kad jis toks apskritai buvo tai buvo paskutinis magistraturos kursas, tai neilgai mes taip, tik viena semestriuka, kitas semestras buvo laisvas, tezems rasyt, laigyt po organizacijas, medziaga rinkt. Na tai ir laigiau su vaiku... Maitindavau pakeliui, pvz. paprasai kavinej virinto vandens, supili tirpia kose, ismaisai, pamaitini ir begi toliau, pampersus keisdavau tualetuose, bet medziaga susirinkau, tezes siaip ne taip parasiau...

Bet destytoju ir grupioku poziuris buvo be galo teigiamas. Isskyrus viena kviestini destytoja, kuris atejo skaityt vienos tik paskaitos, tai kai uzsiziurejo i 2 menesiu kudiki, kuris tuo metu tykiai ramiai seilejo tusinuka, tai visa teksta pamirso, teko man nestis ta seiletoja lauk, destytojas aiskiai negalejo dirbt ;D ;D ;D

Dabar kraupiai skamba tie mokslai su vaiku, bet realiai nebuvo taip jau baisu. Tiesiog kazkaip darai darai ir pasidaro...