Viskas paprasčiau nei gali atrodyti

man reikalo sportuoti iš vis kaip ir nebuvo. Visad turėjau gražią figūrą, jei jau kalbėt apie tai. Niekad gyvenime nesportavau, net kūno kultūros nelankiau nuo šeštos klasės, o universitete vykstanti kūno kultūra buvo kančių kančia

tačiau gyvenimas pajuokavo ir atsiuntė man mylimąjį sportininką

supratau, kad su manim kažkas ne taip, kai jis žiauriai daug mynė dviratį, buvo aktyvus, daug laiko skyrė sportui, o aš va mėmė prie teliko gulėdavau

praeitą žiemą pastebėjau, kad priaugau 2kg. Nu ant manęs lieknos tai labai jautėsi, nes viskas į pilvuką

negalėjau to pakęst ir nebesijaučiau graži prie savo gražaus sudėjimo draugo

jaučiaus keistai kai pasakiau, kad noriu lankyti aerobiką. Galvojau juoksis, sakys ką tu čia, visai nesportiška

pas mane net bicepso nebūdavo iš ko sukaupt, kojos labai silpnos

genetika lėmė, kad kažkaip visad turėjau pilvą su nežymiom kaladėlėm, bet jis tikrai nebuvo stiprus

nu ir puoliau į paieškas sporto klubo. Iš pradžių visai patiko, bet daug ko nepavykdavo padaryt, viską mausdavo, truputį nuchaltūrindavau savaitę kokią kai reikdavo naują abonentą pirkt ir panašiai. Vėliau jis pasiūlė eit kartu į salę ir ten mane pamokyt. Ėjau kartais per prievartą, tai jėgų trūksta, tai ką. Visad labai silpnos sveikatos buvau. Užtat pradėjau vartoti vitaminus su labai daug medžiagų ir jėgų atsirado. O dabar, kai pradedu matyti raumenukus ant rankų, ant pilvo, gražią raumeningą blauzdą, nu nebegaliu tiesiog neit. Per tą ilgesnį nei metų laikotarpį tas sportas įsigyveno many iki negalėjimo

vasarą mynėm labai daug dviratį, nepamyniau kaip jis, bet mačiau kaip baigiu prasilaužti, tai rudeniop abu nusipirkom naujus. Jei būčiau viena mynus, tikrai nebūčiau vienu prisėdimu važiavus 40km, nes kažkada man atrodė daug ir 5km

pradėjau nuo visiško nulio. Negalėjau padaryt nei vieno atsispaudimo, o dabar padarau ir tikrai ne vieną. Žodžiu, reikia save pralaužti iki tokio lygio, kol sportas įsigyvens pasąmonėj ir naktim pradėsit sapnuot kaip darot atsispaudimus, prisitraukimus, kai nenuėjus į sportą grauš sąžinė ir panašiai

dar isai neseniai sakiau, kad bėgiojimas yra savęs kankinimas, bet dabar jau pati bandau prasibėgiot

žodžiu, tereikia susirasti priimtiną sporto šaką, jų yra visa begalybė

o tada pamažu įsivažiuoti į ritmą. Pati didžiausia motyvacija yra matomi rezultatai ant savęs ir didėjančios galimybės

ech, sportas gerai yra

sėkmės visoms