Ką daryčiau kitaip, jeigu auginčiau antrą vaiką?

labai sutinku su sia nuomone....pirmaji augindama is tiesu daug nervuodavausi del visko, nezinau ra tai persidave sunui, bet ji stoks jautrokas gavosi....su antruoju nuo pat pradziu nestumo buvo toks visiskas atsipalaidavimas ir visai kitas poziuris i auginima....dabar ziuredama i tai, kaip auginau pirmaji matau, kiek daug bereikalingo nervavimosi buvo....tereikia tiesiog atsipalaiduoti ir is tiesu nebandyti siekti tobulumo... vaikai uzauga taip greitai, o besivaikant tobulybes ir smulkmenu galima ir nepastebeti to augimo....

As tai nu otavo pasisakymo pakraupus Zmogus teisybe parase, o tu puoli. Daug geriau uz "motinas tereses", kurios del tyru vaikeliu aukojasi (reikia nereikia), o paskiau su depresijom paslikos guli

Paimk nors kartą į rankas knygą kokią psichologinę apie vaikų auklėjimą, gal sužinosi plačiau. Va paskui tokie mamų vaikai laukiniai ir auga. Atsiprašau, kad įžeidžiau, bet jau negalėjau nutylėt.

Na, tiesa pasakius aš taip pat nesuprantu, kam gimdyti vaika, jei nuo pirmos dienos rupestį ir jo auklėjimą patikėti auklei. Suprantu, kad tai labai sunkus darbas, bet juk ir nėštumas bei gimdymas nėra labai jau malonūs Ne, savo džiaugsmelį noriu auklėti ir auginti pati, pati keisti sauskelnes, keltis naktimis ir pati džiaugtis ta nuostabia bedante šypsena Antrą vaikelį augindama daugiau pasitikėčiau kitais žmonėmis, močiutėm, tetom ir žinoma savo vyru, mat pirmagimės nei akimirkai nenorėjau išleisti iš akių. Daugiau dėmesio skirčiau sau, nors su dviem vaikučiais tai, tikriausiai, būtų dar sunkiau

Aš suprantu,kad mama norėtų turėti auklę ŠALIA ,o ne visą auginimą atiduoti jai.Tai ,manau ,yra visiškai suprantama,vertinant situaciją.Ir būkit tolerantiškesnės mamų pasisakymams

Aš irgi taip maniau, o pasirodo - nė velnio Kaip pirmas vaikas buvo mažas gležnas, kurio negalėjau palikti, taip ir dabar Dar nebuvau niekam nė pusvalandžio palikusi

Vystyciau iki poros menesiu bent. Nes manau, kad tai buvo viena is prasto miegojimo priezasciu.

auginime nieko nekeisčiau,tik gimdyčiau abi dukras vasaros laiku o ne žiema

Po pirmo vaiko, kuris gimė lapkritį, antrą gimdžiau vasarą

maziau puldineciau prie lovos po kiekvieno sukrenkstimo...
nepatyrus mama buvau, atrode, kad jei jis ten kniurksi, tai jau ir pabudo. o tai, kad jis per miegus tai daro, aisku, net nepagalvodavau. ir ipratinau prie to, kad "kniurkt" ir mama salia ir jau maitina ir dar is miego prikelia. vaiksciojau kaip zombis, nes miegodavau po 2-3 val kas nakti. ir 6 jei jau labai pasisekdavo(miegot be nubudimu pradejo po tokio pripratinimo tik 2 m 2 m amziaus )

leisciau ir paverkaliot truputi, jei matyciau, kad reikia kitam vaikui tuo metu demesio ar kazka svarbaus atlikti ar pabaigti.

savo interesu kiek daugiau paisyciau (as net pavalgyt laiko nerasdavau parom per tai, kad tik neverktu, kad tik ramus butu, kad tik panesiotas).

duociau ciulptuka nuo pat pradziu. (mane tai isgelbejo is amzino "zombiavimo")

nenesiociau kas karta migdant, ipratinciau nuo pat pradziu uzmigti savo lovelej, nemigdomam (pratasiau savaji iki 8 men. kiek migdymu - tiek nesiojimu... o kartais ir po 2 valandas )

nesistengciau migdyt nepavargusio vaiko. geriau viena karta nepamiegos, nei pranesiot 2 val laukiant kol uzmigs, vien del grafiko. visa diena iseina migdymams, o vis tiek nieko kito nenuveiki naudingo...)

primaitint pradeciau veliau, vien del patogumo maitinant krutimi.

labiau sekciau ivedama maista ir bet kokia pasikeitusia elgsena (praturejom nepastebeta alergija pienui 2 m, jau isaugom... dabar pagalvoji, jei buciau zinojus anksciau ar pastebejus, kad pienas turi itakos)

nelyginciau su kitais draugiu vaikais ir nepergyvenciau, kad atrodo ir auktesni, ir oro bucini pasiust moka, ir jau kalbeti pradeda, ir jau vaiksto, ir jau galva kelia, ir jau skaito, ir jau is sauskelniu islipo.......... viskam savas laikas.

prasyciau pagalbos mociuciu, o ne vaidinciau "marytes melnikaites". budavo dienu, kai jau akyse liedavosi nuo nemigos ir silpnumo. zliumbdavau, kad niekas nepadeda, nerupi... o pati paprasyt tai negalejau, gi "as pati", gi susitvarkysiu, gi didvyre nors poros valandu savaiteje reikia sau, kad ikvepti "laisves" ir suprasti, kad namie su zuikiu, kuriam taves reikia, geriau

reciau eiciau pas draugus i svecius su kudikiu, kurie turi mazu vaiku. taip dazniausia ir susirgdavom...

nekisciau misinelio vien tam, kad "o jeigu dings pienas, tegu pripranta" jei dings, tikrai nebadaus menesiais ir pripras, o jei net nesiruosia dingti - bereikalingas pinigu, laiko ir nervu svaistymas (gi nevalgo taip paprastai)

daryciau taip pat:
maitinciau krutimi minimum iki metu
migdyciau su mumis, jei tik nuo to butu uztikrintas ramesnis miegas man, vaikui, seimai.
nespausciau islipti is sauskelniu, ateina diena ir patys atsisako.
panikuociau del kiekvieno susirgimo, spuogiuko kam jei ne mamai, tai daryt
negrizciau i darba bent 2 metus. as vaikui reikalingesne, nei man keli papildomi litai ar savirealizacija darbe
pasiskaityciau apie viska kas susije su vaiku ir jo sveikata, o ne klausyciau bobuciu ir kitu mamu patarimu apie tai, kaip padet nusitustinti su termometrais, ar slangelemis nuleisti dujas, rankyciu menesiais laikymas su pirstinytemis ir kepuraitemis namie, apie mano vaikysteje naudotus vaistus, apie pilnapedystes jei vaikas basas laksto, apie pampersu zala vaiko vaisingumui ateityje ir panasius dalykus.

cia tik dabar taip atrodo jauciu viska darysiu taip pat dabar jau zinau. is visko isauga. ir is pampersu islipa, ir miegot pradeda, ir ciulptuko atsisako, ir i MP praradima normaliai reaguoja, ir vaiksciot ismoksta, ir kalbet. tik visiems savas laikas tam.

Vienintelis dalykas,ką darau kitaip, mažiau kreipiu dėmesį į zyzimą. Su pirmuoju puldavau tuoj žiūrėt, kas atsitiko, o dabar reaguoju daug ramiau. O daugiau viską darau taip pat.Tik tiek, kad pasikeitė sąlygos, galime lankyt baseiną su mažium.

Geri pamąstymai. Stengiuosi su antra dukra kai ką pritaikyti , t.y. daugiau leidžiu sau nei su pirma:mirksiukas: