QUOTE(Aguona9 @ 2007 03 24, 23:51)
As auginciau antraji vaika griezciau, o tai buvau prisiskaiciusi visokiu straipsniu, kur buvo rasoma "Japonijoj vaikams iki 3 metu viskas leidziama", "tik nesakykite vaikui zodzio "ne", nes nebenores dometis aplinka" ir t.t, tai dabar jau sunui 5 metai, oi kaip vargstu.
Turiu pakartoti 5 kartus, kol sureguoja i mano prasyma ir vistiek tempia guma, klausia o kodel tai turiu daryti, nors jau simta kartu esu aiskinusi pvz. kodel reikia pasikloti lova, ar kodel reikia apsiauti slepetes ir t.t.
Siaip jis protingas vaikas ir puikiai zino, bet kadangi nenori ar tingi tai daryti, tai bando dar padiskutuoti, pasigincyti. taip, kad tenka vis kelti tona, ko visai nesinori.
Taip, kad bukit grieztos, bet teisingos, nenuolaidziaukit, nes bus labai sunku peraukleti.
Visi pirmojo lepinimai baigiasi, kai gimsta antrasis. Maniškiam buvo beveik treji, kai gimė jaunėlis. TAi vyresnėlis tą pačią dieną užaugo. Tiesa pora mėnesių reikėjo klausyti priekaištų ir rėkimų , kam atvežiau brolį ir kad reikia jį vežti atgal.
Visi rėkavimai ir kaprizai dingo, kai palikdavau kambaryje vieną kad išsirėktų ir išsiverktų.
Jei galėčiau tai ir antrąjį auginčiau taip, kaip pirmąjį. Ir nešiočiau ir dainuočiau ir maitinčiau savu pienu beveik iki dviejų. Bet vyresnėlis taip pat reikalauja dėmesio, todėl mažiukas vienas užmiega, šiek tiek ilgiau palaukia, kol prie jo prieinu, ir mažiau būna ant mano rankų.