Labai ilgai galvojau, ką parašyti, nes viduje jaučiu, kad padariau daug klaidų
Pirmiausia, tikriausiai jau nėštumo metu reguliuočiau valgį, nes dėl itin padidėjusio apetito ir gulimo režimo, kurį paskyrė dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo, priaugau 20 kg, labai sustambėjau...negaliu numesti tų kg..ir esu kritusi depresijon

nebepasitikiu savimi, vyras pyksta, kad esu pasimetusi, nuolat pikta ir ant jo ir dukrytės, o mano galvoje viena mintis- kaip ištverti nevalgius ir numesti svorio....aišku, niekada net nesitikėjau, kad nėštumas mane taip išvagos strijos...tikriausiai esu iš tokių, į kurias pasižiūrėjus pliaže, pagalvojama- vargšė :verkiu, visas pilvas, abio krūtinės, šlaunys, klubai
Ko nekartočiau- neklausyčiau bobulių, nesveikų pediatrų, kuri tik gasdina ir dėl to dingsta pienas...maitinčiau vaiką, kol galėčiau (aišku su riba, pvz iki 1,5 m )...dar pasistengčiau išsireikalauti teisęs į baseiną, mankštas, o dabar praleidau ir taip nuskriaudžiau savo vaiką

jeigu turėčiau abejonių, eičiau, kad ir pas du ar tris daktarus, o tai dabar vieno ,,gero" daktaro dėka pražiūrėtos klaiudos, ir dsabar bado akis

aišku, norėčiau, kad nereiktų visą naktį lingiuoti vaiko, kaip kad būna dabar, nenorėčiau maitinti mišiniu po 4 kartus kaip iki šiol, nors mums jau 1,2 m

nežinau, ar tai galėčiau pakeisti, nes tai jau neurologinės mūsų problemos ir jų neužsakysi ir neatšauksi
Ir...svajoju, bet bijau antro vaiko, bijau, kad jis bus toks neramus, sergantis, ir be galo didelis varikliukas, jau visai pašlijo man sveikata, o nervai dar labiau....
p.s nepritariu mamos, kurios sako, kad gailisi, kad per anksti pradėjo dirbti- dibkit ne visą, o puse dienos...aš dorbu puse dienos ir esu patenkinta- nes jei reiktų ir toliau sėdėti vienai namie su vaiku ir visa dieną ulialia tralialia, tai nuprotėčiau

tuo labiau, ir vaikui sveika, kai mato daugiau žmonių

pvz manoji manęs daug labiau pasiilgsta, kai pareinu iš darbo, o iki tol, tik ožiai ir kaprisai, man net nesišypsodavo, nes mama ir liepia daryti, kai nenori, ir kaukina, kai masažus daro ir per šinkiuką užduoda švelniai ir liepia ant puodo sėsti, o nesėda.....dabar atbėga patenkinta kai grįžtu...
dar bandyčiau ant puodo sodint nuo 6 mėn...po truputį, o dabar praleidau momentą ir kankinuosi....
o ištikrųjų, tai bus kaip bus, tik nežinau kada, nes bijau.....
dar norėčiau mažiau jaudintis ir nėštumo ir auginimo metu...bet darbe buvo sudėtinga situacija, darbdavio spaudimas

o dabar...man vis ta depresija pasitaiko, buvo keli kartai kai baisiai sustaugiau ant vaiko...o paskui, jai užmigus, glosčiau galvelę ir verkiau, kad esu tokia bjauri...esu ir supurčiusi jau kelis kartus, bet ne todėl, kad kažką blogo padarė, o todėl, kad man sukilo nervai nei iš šio, nei iš to......