
Sunku įsivaizduoti vaikystę be naminio gyvūnėlio.... Juk patys vaikystėje norėjome. Šiandien rinkčiausi savo namus be šuns (auginame amerikiečių kokerspanielį) tačiau mano dukrytei tai yra draugas, atsakomybė, rūpestis, švelnumas ir t.t. Ir kotėveliai nepadarys dėl savo atžalos... Iki 3 metų tai vargas buvo, pavydas, tampymas už uodegos.... O dabar
glosto ir sako Geras Eridaniukas, geras Eridaniukas... Apsikabina... Net ir man gera kai šuo šalia, o jai tai juk dar smagiau...

Oi kaip noriu pati kokio gyvunelio.Noriu ir suniuko ir kaciuko,ir triusytes.Augau pati turedama ir suniuku ir kaciuku,vaikai mano laike triusytes.Siuo metu neturim nieko,trupuciuka keliavom tai triusyte(kurios labai pasiilgom) atidavem.Lyg ir butu viskas gerai,apsistosim,bandysim isigyt suni,beje norim vokieciu aviganio.Tik turiu beda,isigijau asma.Ar imanoma gyvent su sia liga ir laikyt suni,beje jis butu kambarinis,tik vedamas i lauka.
Sunui 4gimtadienio proga padovanojo juru kiaulyte,nes norejo gyvunelio.Pasvarste nutareme ,kad laikysime kiauliuka,nes maziausiai prieziuros reikia
ispradziu tik paziuredavo ir uzteko,o dabar jau ir prisimena kad zolytes reikia parnesti is lauko,ir esti stengiasi paduoti,o kai pradedi kalbinti tai kiauliukas irgi cypauja,kalbasi.Mum ir tokio uztenka,nes bute gyvenant su augintiniais sunkiau.Anksciau laikeme pauksciukus(amadinus)nu tai jau ir siukslindavo jie,i diena kelis kartus reikdavo apie narva valyti.

QUOTE(ulija @ 2005 03 19, 00:30)
Aist ,žinai šuo šuniui nelygu .Manau tavo tėvai nejautė didelio potraukio gyvūnams ,nes dviejų kambarių bute galima laikyti mažos veislės šuniuką ir jam visai nereikia tiek daug vietos . Reikia meilės ir noro.
Bent jau aš taip manau .Mano namuose visada buvo gyvūnų jei ne šuo tai žiurkėnai arba bent jau žuvytės gal dėl to ir saviškiams leidžiu. 



Turime katyte - dukrele labai norejo.
Taciau as pries augintinius daugiabutyje (plaukai, baldu ir geliu naikinimas, sterilizacija, WC - rupesciu
), na sutikau, juk vaikui reikejo.


Mano sūnus 5 metų gimtadienio proga gavo šuniuką - mopsiuką
Laimės vaikui buvo nerealiai (aišku ir mamai ne mažiau
). Ilgą laiką vaikinas buvo pamiršęs, kad žaislų turi. Iš darželio važiuodami negalim net į parduotuves užsukti, turim skubėti namo, nes šuniuko labai pasiilgstam
Po to jau, kai apsiprato su naujuoju šeimos nariu, tai visko būna, kartais net susipyksta abu, nes kokio žaislo nepasidalina, arba pabando už uodegos patempti. Bet pasiilgsta vaikas savojo šuniuko labai, net atostogauti, kai buvom išvažiavę, vaikis labiausiai pasiilgo šuniuko
Aš už augintinius, manyčiau taip vaikai išmoksta, kad reikia kažkuo rūpintis ir tas džiaugsmas yra begalinis
Nors kambarius, pripažįstu, kad reikia dažniau tvarkyti, nes plaukuojais mūsų šuniukas






turim katyte,kurios sunus prase nuo nauju metu,kadangi tevai turi katina,tai jam sveciuojantis budavo puikios pamokos ka galima ko negalima.katyte su mumis 2 men,viskas puiku,kartais net buna,kad man jis primena,kad reik vandenuko ipilt,nes ryte bunu pamirsus,ar paklausia ar daviau mesytes,zodziu rupinasi ,labai myli ir dziaugiasi,aisku man darbo prisidejo,bet vaiku sypsenos ir katytes meilumas viska atperka

turejom taksiuka,bet kentejo ir gyvuliukas ir mes,buvom priristi,niekur negalejom isvaziuot,nebuvo kam palikt ,o ir pykciu buvo del suniuko prieziuros ir vedziojimo,daugiau nebelaikomnieko,tiesiog pasidziaugiam pas kitus

Mes auginame kaciuka

Mes auginam Džiungarijos peliuką, labai liuks gyvunėlis, priežiūros nedaug. Ir pasirodo jausmus turi
, kai iš kur nors gryžtam tai lipa sienom, kaip pašėlęs, džiaugiasi
, o iš pražių tai kokį menesį nekišo iš namo snapo, tik naktim girdėdavosi kaip savo rate duodasi



Na mes savo augintinio neturime, bet mums uztenka pasidziaugti pas senelius suniuku. patys noretume laikyti suniuka, bet salygos neleidzia, daugiabutyje nemanau kad suniukui gera gyventi
