Mano vyresnelis praeito gimtadienio proga gavo baltaja ziurke. Tai labai mielas ir draugiskas gyvunelis. Dideles jam prieziuros nereikia, pamaitinti ir ipilti gerti. Narva valau as, o tetis isleidzia "pasiganyti". Mes ja pavadinome ZURZA. Po keliu menesiu ji atsiliepia saukiama i mus kvietima, kai paleidziame pabegioti kambaryje. Taciau kai ji laksto kambaryje, jai reikalinga prieziura, juk ji grauzike. Turejome nepavydetina atveji: as valiau narva, o musu peliukas lakste kambaryje. Uztrukau vos keleta minuciu. Sutvarkiusi jos namus idejau ja atgal i narva. Prisedau prie kompo, lendu i interneta, o jo nera...

skambinu i technine pagalaba, jie tikrina rysi, viskas ok, bet interneto pas mus vistiek nera...

Tuomet pasiulo meistra i namus, kas beliko. Atvaziuoja meistras, jungia visokia aparatura ir nieko nesupranta.

Trukus kantrybei pradeda vaikscioti po kambari su vienu is aparatu, i kuri ikistas buvo interneto laidas. Vaiksto vaiksto ir kad prades juoktis...laidas tai nukastas, toks trumputis ir taip aiskiai kyso is jo to aparato...