Tik dabar,kai didzioji diena jau visai ne uz kalnu atsirado sioks toks sveikas nerimas 
Bet tai naturalu,juk tai diena kurios laukiam sitiek menesiu 
Visa laika buvau visiskai rami ir jokiu baimiu nebuvo Tik dabar,kai didzioji diena jau visai ne uz kalnu atsirado sioks toks sveikas nerimas Bet tai naturalu,juk tai diena kurios laukiam sitiek menesiu
Tik dabar,kai didzioji diena jau visai ne uz kalnu atsirado sioks toks sveikas nerimas Bet tai naturalu,juk tai diena kurios laukiam sitiek menesiu
QUOTE(Kamėja @ 2009 01 12, 15:05)
Aš tai šiaip pačio gimdymo nebijojau, paskutinėmis nėštumo savaitėmis net labai norėjau gimdyti 
Pirmą kartą gi nežinai ko bijot Bet bijojau kad "neužsiraučiau" ant nekompetetingo personalo 
Tai man padėjo "susitarimas" su gydytoja, kuria galėjau pasitikėti, ir žinojimas, jog jei labai skaudės, bus galimybė rinktis epidūrą.
Pirmą kartą gi nežinai ko bijot Bet bijojau kad "neužsiraučiau" ant nekompetetingo personalo Tai man padėjo "susitarimas" su gydytoja, kuria galėjau pasitikėti, ir žinojimas, jog jei labai skaudės, bus galimybė rinktis epidūrą.tai ir mano baimė tokia - kad pasitaikys prastas personalas... gal reikės tartis
Mano nuomone tai mažiau reikia skaityti gimdymo istorijų: tiek baisių tiek pernelyg gerų. Tiesiog pasiskaityt teorijos kaip viskas vyksta, kad žinot maždaug apie gimdymo stadijas ir pan., o daugiau tai ką, iš anksto niekas nežino ar gimdymas bus lengvas ar komplikuotas.
Skaudėt tai skaudės, bet netruks gi amžinai, paroj vistiek tos pat 24 valandos. Reikia tik žinot kad gimdymas gali būti ne gėlytės, nes neretai moteros nusiteikia kad viskas bus puiku ir baigsis per pora valandų, o praktiškai taip nesigauna, tada prasideda panika, o iš panikos papildomos problemos.
Kaip sakant ruoštis reikia blogiausiam, tikėtis geriausio.
Skaudėt tai skaudės, bet netruks gi amžinai, paroj vistiek tos pat 24 valandos. Reikia tik žinot kad gimdymas gali būti ne gėlytės, nes neretai moteros nusiteikia kad viskas bus puiku ir baigsis per pora valandų, o praktiškai taip nesigauna, tada prasideda panika, o iš panikos papildomos problemos.
Kaip sakant ruoštis reikia blogiausiam, tikėtis geriausio.
Kai apimdavo didelė baimė, tai stengdavaus galvoti apie rezultatą, kurio laukiu ir dėl kurio pasiryžus viską iškentėti. Dar nueidavau pasidžiaugti kūdikėlio rūbeliais ir kaipmat visos fobijos išgaruodavo...
manau, jei labai bijot gimdymo skausmo - siulaikine medicina gali jums pasiulyti iseiti - EPIDIURA ...
As tai nebijojau nei pirmo, nei antro gimdymo.Abu gimdziau naturaliai. Uztai trecio jau bijociau. Antras gimdymas buvo daug skausmingesnis, net nesitikejau. Nors vyko daug slakndziau nei pirmas.. Po gimdymo buvo toks sokas, kad taip skausmingai viskas vyko..
Jei kada tureciau trecia vaika - nemanau, kad gimdyciau be nuskausminimo....Dabar manau, kad tik su epidiuru
...As tai nebijojau nei pirmo, nei antro gimdymo.Abu gimdziau naturaliai. Uztai trecio jau bijociau. Antras gimdymas buvo daug skausmingesnis, net nesitikejau. Nors vyko daug slakndziau nei pirmas.. Po gimdymo buvo toks sokas, kad taip skausmingai viskas vyko..
Jei kada tureciau trecia vaika - nemanau, kad gimdyciau be nuskausminimo....Dabar manau, kad tik su epidiuru
kiekviena is musu i skausma reaguoja skirtingai todel viena gali istverti be epiduros kita negali, gimdymas yra kiekvienos individualus.
todel kaip tau atrodis to momentu taip ir daryk. jei labai skaudes tai prasik epiduros, as nemanau kad reikia kenteti ir save kankinti ir stresuoti.
todel kaip tau atrodis to momentu taip ir daryk. jei labai skaudes tai prasik epiduros, as nemanau kad reikia kenteti ir save kankinti ir stresuoti.
Gimdymo gal nereiktų bijoti , gal tiesiog reiktų įvertinti padėtį ir pasimokyti kaip elgtis gimdymo metu. Labai daug niekų pripasakoja tiek draugės, tiek pažįstamos 
.Gal kitų toks noras, kad jei aš daug prifantazuosiu- kokia buvau auka, kaip manęs niekas per gimdymą neprižiūrėjo kaip buvo baisu ir vos nenumiriau...Tokioms patarčiau mažiau klausyti ir mažiau serialų žiūrėti. Pati pagimdžiau du vaikučius, pirmą gimdžiau net 23 valandas( didelė dukrytė buvo-4100) suplyšau iki ausų, epiduro atsisakiau vien dėl būsimo vaikelio, bet esu labai viskuo patenkinta: ir priežiūra ir personalu, na viskuo . Antrą- berniuką pagimdžiau tokio pat svorio, bet tik per 2 valandas ir viskas puiku 
, gal tiesiog reiktų įvertinti padėtį ir pasimokyti kaip elgtis gimdymo metu. Labai daug niekų pripasakoja tiek draugės, tiek pažįstamos .Gal kitų toks noras, kad jei aš daug prifantazuosiu- kokia buvau auka, kaip manęs niekas per gimdymą neprižiūrėjo kaip buvo baisu ir vos nenumiriau...Tokioms patarčiau mažiau klausyti ir mažiau serialų žiūrėti. Pati pagimdžiau du vaikučius, pirmą gimdžiau net 23 valandas( didelė dukrytė buvo-4100) suplyšau iki ausų, epiduro atsisakiau vien dėl būsimo vaikelio, bet esu labai viskuo patenkinta: ir priežiūra ir personalu, na viskuo . Antrą- berniuką pagimdžiau tokio pat svorio, bet tik per 2 valandas ir viskas puiku
Labiausiai baisu buvo del personalo, gimdymas labai jau neplanuotai prasidejo ir del nezinojimo, kas kaip bus, nesvarbus, kad kalnas literaturos perversta... pries vezant i operacine, tai isvis dantys jau kalenosi is baimes 
o dabar kai pagalvoju, nieko ten tokio baisaus... nors jei dar karta tektu gimdyt, turbut bijociau lygiai taip pat
o dabar kai pagalvoju, nieko ten tokio baisaus... nors jei dar karta tektu gimdyt, turbut bijociau lygiai taip pat
Nebijojau visai,nes nezinojau,kaip kas.O va antro jau bijociau 
QUOTE(electra23 @ 2009 02 07, 00:24)
Man tas pats
QUOTE(Zitlali @ 2009 02 08, 06:59)
pirmo bijojau, nes nežinojau, kas bus, tik kas gali būti, antro bijau, nes žinau, kas bus IR kas gali būti
bet žinau, kad nuo to nepabėgsiu, tai ir negadinu sau nervų papildomomis baimėmis 
QUOTE(jurgiux @ 2004 09 16, 14:43)
sveikos visos,
ga kas prisijungs prie mano temos, nes as ziauriai bijau gimdymo, nors net nesu kol kas nescia
ga kas prisijungs prie mano temos, nes as ziauriai bijau gimdymo, nors net nesu kol kas nescia
Tiesą sakant, šiokia tokia baimė ir man būdavo, kol pakamuodavo parengiamieji... O kai jau realiai nubėgo vandenys ir suvokiau -- jau greit greit tapsiu mama, kažkodėl jokios baimės nebebuvo... Net ir ant gimdymo stalo baimės nebuvo, nors skausmai didoki buvo... Net ir pastabą nuo personalo gavau, kad MOTERIS SU ŠYPSENA GIMDO
