gal dar padejo tai, kad vyras buvo salia ir daktare,kuria visikai pasitikejau 
Manau atejus laikui, ta baime isgaruos, nes nebus kada bijot
Bijojau gimdyt, bet kai atejo laikas ta baime isgaravo, juk turejau svarbu darba padaryti gal dar padejo tai, kad vyras buvo salia ir daktare,kuria visikai pasitikejau Manau atejus laikui, ta baime isgaruos, nes nebus kada bijot
gal dar padejo tai, kad vyras buvo salia ir daktare,kuria visikai pasitikejau Manau atejus laikui, ta baime isgaruos, nes nebus kada bijot
Aš irgi labai bijojau, bet pagimdžiau labai greitai vos per šešes minutes, niekaip negalėjau patikėti kad jau viskas, kad jau laikau savo pupą ant rankų, nespėjau nei skausmo nei baimės pajusti, gydytojas išvis sakė esam rekordininkės ir labai kantrios 
nes dar į ligoninę važiuodama negalvojau kad tą dieną ir pagimdysiu, maniau kad gal kita, gal ir dar kitą 
nebijokit viską ištversit ir pajusit didelę palaimą kai paguldys gležnuti žmoguti kuris bus tik jūsų
nes dar į ligoninę važiuodama negalvojau kad tą dieną ir pagimdysiu, maniau kad gal kita, gal ir dar kitą nebijokit viską ištversit ir pajusit didelę palaimą kai paguldys gležnuti žmoguti kuris bus tik jūsų
kadangi atlikinejau praktika gimdymo namuose, teko stebeti pora gimdymu ir cezari, gal todel irgi prisibijau, ipac gimdymo, ta moteris kuri gimde labai reke, tiek kraujo buvo, kirpo 
, bet baisiausia pasirode jau po gimdymo
, bet baisiausia pasirode jau po gimdymo
Gimdymo baimė - tai psichologinis dalykas.
Gimdymo baimės lygis priklauso nuo psichologinio pasirengimo, nusiteikimo, savitaigos, suvokimo, kas vyksta, žinių gausos, išankstinio gimdymo aplinkos pažinimo, pasitikėjimo medikais, bendravimo lygio su gydytoju iki gimdymo ir gimdymo metu, savo emocijų valdymo, savikontrolės ir nepanikavimo, artimo žmogaus moralinio palaikymo.
Gimdymo baimės lygis priklauso nuo psichologinio pasirengimo, nusiteikimo, savitaigos, suvokimo, kas vyksta, žinių gausos, išankstinio gimdymo aplinkos pažinimo, pasitikėjimo medikais, bendravimo lygio su gydytoju iki gimdymo ir gimdymo metu, savo emocijų valdymo, savikontrolės ir nepanikavimo, artimo žmogaus moralinio palaikymo.
visai nera ko bijot gimdymo. manau daug baisiau savijauta po visko. aisku visom tikriausiai skirtingai, bet svarbiausia nusiteikimas, saviitaiga, kad gimdai vaikuti, o ne kenti skausmus. as po gimdymo pagalvojau, kad visai cia nieko tokio baisaus kaip visi sako nera...
Gimdyti - tai leisti ateiti savo kūdikėliui į šį pasaulį. 
Gimdyti nereikia bijoti, reikia tik psichologinio nusiteikimo, kad viskas bus gerai, kad aš galiu padaryti viską, kad tik mano kūdikui būtų lengviau ateiti į šį pasaulį. Mes dažnai galvojame apie save, tačiau tam kūdikėliau tikrai nėra lengviau nei mums. Mus palaiko gydytojai, vyras ar kitas artimas žmogus, o jo - neguodžia ir nepalaiko niekas, jam reikia kovoti vienam, kol jis iš savo jaukaus namelio išvysta šį didelį, jam nepažįstama pasaulį...Tad mamos užduotis - padėti jam, kad jis patirtų kuo mažiau streso ir baimių. Nereikia nieko bijoti, reikia galvoti, kad tai natūralu, kad kiekvienas skausmas priartina tave prie susitikimo su kūdikiu. Gimdymas yra procesas, kuris atveria moteriškumo prasmę. Ir tas skausmas yra pakeliams ir labai prasmingas 
Tad linkiu sėkmės bei lengvo ir sklandaus gimdymo 
Gimdyti nereikia bijoti, reikia tik psichologinio nusiteikimo, kad viskas bus gerai, kad aš galiu padaryti viską, kad tik mano kūdikui būtų lengviau ateiti į šį pasaulį. Mes dažnai galvojame apie save, tačiau tam kūdikėliau tikrai nėra lengviau nei mums. Mus palaiko gydytojai, vyras ar kitas artimas žmogus, o jo - neguodžia ir nepalaiko niekas, jam reikia kovoti vienam, kol jis iš savo jaukaus namelio išvysta šį didelį, jam nepažįstama pasaulį...Tad mamos užduotis - padėti jam, kad jis patirtų kuo mažiau streso ir baimių. Nereikia nieko bijoti, reikia galvoti, kad tai natūralu, kad kiekvienas skausmas priartina tave prie susitikimo su kūdikiu. Gimdymas yra procesas, kuris atveria moteriškumo prasmę. Ir tas skausmas yra pakeliams ir labai prasmingas Tad linkiu sėkmės bei lengvo ir sklandaus gimdymo
QUOTE(aukaja @ 2007 09 18, 22:33)
Gimdyti - tai leisti ateiti savo kūdikėliui į šį pasaulį. Gimdyti nereikia bijoti, reikia tik psichologinio nusiteikimo, kad viskas bus gerai, kad aš galiu padaryti viską, kad tik mano kūdikui būtų lengviau ateiti į šį pasaulį. Mes dažnai galvojame apie save, tačiau tam kūdikėliau tikrai nėra lengviau nei mums. Mus palaiko gydytojai, vyras ar kitas artimas žmogus, o jo - neguodžia ir nepalaiko niekas, jam reikia kovoti vienam, kol jis iš savo jaukaus namelio išvysta šį didelį, jam nepažįstama pasaulį...Tad mamos užduotis - padėti jam, kad jis patirtų kuo mažiau streso ir baimių. Nereikia nieko bijoti, reikia galvoti, kad tai natūralu, kad kiekvienas skausmas priartina tave prie susitikimo su kūdikiu. Gimdymas yra procesas, kuris atveria moteriškumo prasmę. Ir tas skausmas yra pakeliams ir labai prasmingas Tad linkiu sėkmės bei lengvo ir sklandaus gimdymo
Gimdyti nereikia bijoti, reikia tik psichologinio nusiteikimo, kad viskas bus gerai, kad aš galiu padaryti viską, kad tik mano kūdikui būtų lengviau ateiti į šį pasaulį. Mes dažnai galvojame apie save, tačiau tam kūdikėliau tikrai nėra lengviau nei mums. Mus palaiko gydytojai, vyras ar kitas artimas žmogus, o jo - neguodžia ir nepalaiko niekas, jam reikia kovoti vienam, kol jis iš savo jaukaus namelio išvysta šį didelį, jam nepažįstama pasaulį...Tad mamos užduotis - padėti jam, kad jis patirtų kuo mažiau streso ir baimių. Nereikia nieko bijoti, reikia galvoti, kad tai natūralu, kad kiekvienas skausmas priartina tave prie susitikimo su kūdikiu. Gimdymas yra procesas, kuris atveria moteriškumo prasmę. Ir tas skausmas yra pakeliams ir labai prasmingas Tad linkiu sėkmės bei lengvo ir sklandaus gimdymo as irgi panasiai galvodavau, kai apimdavo baime gimdymui, o kai prasidejo saremiai tai vis galvodavau kad tuoj viskas baigsis ir galesiu prie krutines priglausti savo mazuliuka, ir kai tik gime, ta akimirka apeme tokia euforija, kurios dar iki siol nebuvaus patyrus, apskritai ta diena man dabar tokia vienintele ir nepakartojama pasidare, vis kai prisimenu tai net asarytes susikaupia
Na taip- viskas priklauso nuo psicholognės būklės, bet... aš bijojau gimdyti, ir žinau, jei vėl reikės- ir vėl bijosiu. Tikrai nesugebėsiu į smegenis "įprogramuot" kad "gimdymas tai procesas kuris atskleidžia moteriškumo prasmę...". Mintys apie visokius plyšimus ir galimas komplikacijas stipresnės 
jei tai pirmas gimdymas ner ko nusiteikti ir bijoti, juk istikro dar nezinote kokie skaumas laukia As visai nebijojau ir net negalvojau apie kazkokias baimes. Juk vistiek reiks pagimdyti savo mazuli - kelio atgal nebebus
Stiprybes "bijancioms", nugalekit savo baime.
Siaubingai bijojau.Bet ki atejo laikas ir atgal kelio nebebuvo tai as sau tik kartodavau kad ciadar ne stypriai skauda,kad dar labiau skaudes.Bet to labiau taip ir nebuvo.Tai reiskiasi as buvau psihologislai pasiruosusi.Ir klausiaugyditoju.
