kai pirmasyk gimdziau, viskas Lengvai ta prasme, nors stumt ir nemokejau bet juk pirmas kartas Tiesa, labai nepatiko saremiai (ypac, kai juos padaznino vaistais) jau geriau gimdyt Aisku, jei vel taip nesunkiai. Vis gi dabar besilaukdama vel truputi bijau, bet greiciau to nemalonaus jausmo, kuri sukelia saremiai. Visoms - LENGVU GIMDYMU, MALONIU AKIMIRKU IR BEGALINIO DZIAUGSMO SULAUKUS VAIKELIO
as tai irgi pagimdziau greit ir lengvai, nors aisku saremiai ziaurus, bet juk visos istveria, ir as istveriau as irgi buvau nusiteikus, kad puikiai ir lengvai pagimdysiu, taip ir buvo visoms taip reikia nusiteikt
as tai irgi pagimdziau greit ir lengvai, nors aisku saremiai ziaurus, bet juk visos istveria, ir as istveriau as irgi buvau nusiteikus, kad puikiai ir lengvai pagimdysiu, taip ir buvo visoms taip reikia nusiteikt
Gimdymas nera jau labai paprastas dalykelis,nes i pasauli ateina pats brangiausias stebuklas,kurio tu lauki 9 menesius.Kai tau vaikeli uzdeda ant krutines tai tu uzmirsti visus skausmus.nereikia bijoti,o reikia laukti to stebuklo to atejimo mazo angeliuko kuris pakeis tavo gyvenima visu 360laipsniu kampu. Sekmes visoms gimdant.As daugiau tikrai negimdysiu, As turiu 3 stebuklus namuose,be kuriu neisivaizduoju savo gyvenimo.
Manau, kad gimdymo baimė, priklauso nuo daugybės įvairiausių faktorių ir aplinkybių. Patarimai, kurie galėtų padėti, siekiant išvengti gimdymo baimės: 1. Susipažinti su aplinka, kurioje gimdysite (iš anksto nėštumo metu nuvykti į gydymo įstaigą, apžiūrėti patalpas, pabendrauti su medikais, susipažinti su sąlygomis, papildomomis paslaugomis bei išsiaiškinti visais kt. jums rūpimus klausimus). 2. Paklausti patarimų gydytojos, pas kurią/į lankotės nėštumo metu arba tos gydytojos/o, pas kurią/į gimdysite, kaip įveikti gimdymo baimę, kalbėtis gimdymo tema, išreikšti savo susirūpinimą. 3. Visada turėti gimdymo įstaigos Priėmimo sk. telefoną, kad iškilus kokiems nors neaiškumams būtų galima pasiskambinti (galima teirautis dėl įv. procedūrų, gydymo įstaigos tradicijų, prieš vykstant gimdyti galima pasiteirauti, koki gydytojai tuo metu dirba ir t.t.). 4. Pakankamai turėti informacijos apie gimdymo procesą (lankyti nemokamas paskaitas poliklinikoje arba mokamus kursus nėščiųjų mokyklėlėse, daug skaityti straipsnių spaudoje ir internete). 5. Jei dalyvaus gimdymo metu kas nors iš jums artimų žmonių, tai aptarti kokios pagalbos norėsite bei pageidausite. Šis asmuo taip pat turi būti tam tinkamai pasirengęs ir turi turėti pakankamai informacijos apie gimdymo eigą ir pagalbą tuo metu. 6. Gerai psichologiškai nusiteikti, kad viskas bus gerai. 7. Nepamiršti gimdymo metu jums reikiamų priemonių ar daiktų (vandens, rankšluostėlio ir kitų jūsų nuožiūra). 8. Pasistengti ir iš anksto pasirengti (galima pasiruošti priemones -muzika, talismanas ir kt.), kad būtų geras mikroklimatas gimdymo palatoje, tiesiog puikiai jaustis. 9. Pasitikėti medikais. 10. Labai didelis privalumas lankytis nėštumo metu ir gimdyti pas tą pačią/tį gydytoją. Kai yra bendravimo ryšys, gydytoja/as ir pacientė geriau vienas kitą supranta. Gimdymo metu, tai leidžia gerai jaustis psichologiškai. 11. Gerai jaustis artėjant gimdymui, pakankamai pailsėti, nesinervinti dėl smulkmenų, būti gryname ore ir kt.
esu dar gana jauna ir bijojau ir as,bet pagimdziau ir dar karta pagimdyciau ,skaudejo tik kai buvo saremiai ,o pats gimdymas buvo lengvas ir greitas(bei neskausmingas) ,nenorejau jokiu stuburo badymu ir aciu dievui,maciau vaika,kuris gime po to epidurinio...mano gulejo ramiausiai,o ta vargse begiojo pas sesutes... jos irgi pasake,kad cia tavo baimes pasekmes
Sveikutės, man iki gimdymo dar beveik trys mėnesiai, bet kai apie tai pagalvoju, tai net šiurpas nukrečia... Bijau ne tiek pačio gimdymo, kiek ligoninių apskritai. Per visą savo gyvenimėlį gulėjau tik vieną kartą laaaabai seniai. ir daktarų negaliu pakest. O jau kai pradeda pasakot apie visokias ten klizmas, tai išvis negera pasidaro... Vien nuo minties, kad mane gali karpyt, o paskui siūt šiurpas nukrato... Brrr... Aš to visiškai nenoriu...
Labos, Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi. Gimdyti pradėjau bijoti tikriausiai dar tada, kai apie savas atžalas nebuvo net minčių. Bijojau tragiškai ir praktiškai net be jokios rimtos priežasties. Todėl kenčiau kiek galėjau, kad tik nereikėtų gimdyt. Bet vieną dieną pažvelgusi į pasą supratau, kad nėra kur trauktis , arba dabar arba galbūt niekada. Tagi susikaupiau.. ir pastojau . O dabar pasidalinsiu kaip man pavyko (na ne iki galo, bet ženklia dalimi) sumažinti savo baimes. Pirmiausia išsirinkau gydytoją, kuris būtų man autoritetas, juo visiškai ir besąlygiškai pasitikėčiau ir kuris mokėtų "gesinti" tokias triznes kaip aš, taip pat būtų savo srities ASAS. Tada apsilankiau kursuose apie nėštumą, gimdymą ir vaiko priežiūrą. Ir kuo daugiau žinojau apie gimdymą (beje apie komplikacijas taip pat), tuo ramiau man darėsi "ant dūšios". Taigi, nubėgus vandenims, bijojau ne tiek gimdymo, kiek tikriausiai kaip ir visos, "kad tik viskas gerai būtų". Ir gimdymo metu tikrai labai pravertė kursų metu įgytos žinios, gydytojo profesionalumas ir ramumas (nors reikalai ir buvo rimtoki). Dabar tikrai šiek tiek juokingai atrodo mano BAIMĖ gimdyt. Taip, kad švieskitės mamytės ir ieškokit sau priimtinų ir profesionalių gydytojų.
tokios temos visada mane juokina ) Gal prisimenu savo patirti ) Taigi, panos, svarbiausia - pastoti, o paskui jau - neisvengiama ) Bijai, nebijai, nori, nenori, vis tikiek teks ) Sekmes pastojant !
kai suprasi, koks stebuklas yra savyje nesioti nauja gyvybe, ja jausti, isgaruos visos baimes. ir as bijojau, bet labai norejau pamatyti savo kudiki. juk supranti, kad gimdymas - naturalus dalykas, jo niekada nepamirsi(ne tik blogaja prasme). viskas yra istveriama. juk mes moterys!