Nieko ten baisaus tas gimdymas. jei ir skaudes, tai tas skausmas labai greit pasimirsta.
aš abu vaikus gimdžiau be nuskausminamų, be plyšimų, be kirpimų, nieko ten siaubingai baisaus, tik kiek nemalonu ilgoka, bet pakenčiama, antras kartas-išvis baikos, dabar , jei viskas gerai, irgi gimdysiu be nuskausminančių, nebent teks Cezarį daryt, jei vaikiukas netilptų ar kokia tai patologija, komplikacija ir labai jau bijočiau kirpimų, plyšimų...Cezario metu norėčiau tos dalinės nejautros manau 
, kad iškart leliuką pamatyti, bet oi kaip bijočiau Cezario, geraiu jau natūraliai
Šiaip sąrėmių skausm,as bent man panašus į tokį, kai labai stipriai apsinuodijama arba į labai skausmingas mėnesines (man jos iki gimdymų nuolat būdavo skausmingos), o stūmimo-skausmas kaip kai kai užkietėja viduriai ir negali atlikti, nu pačios žinot , tada nei pirmyn, nei atgal 
, o išeina vaikelis kažkaip nesuprantamai, kažkas šalto, slidaus, neskauda, nejauti 
Svarbu, kad mažyliui viskas būtų gerai, tegul tikrai vargšas greičiau atsilaisvina iš tos ankštos vietos, o skausmai, kitkas atsiperka , gi aš tai laukiu, kada būsiu be pilvuko, lengviau vaikščiot bus , kada mažylį pamatysiu, koks jis bus, įsivaizduoju tą euforiją 
O ir sakoma, kad moters organizmas gimdymo metu išskiria kažkokius hormonus, padedančius sušvelninti skausmą, tikrai manau, kad nedaug kas gimdo taip jau nepakeliamai skaudžiai
, kad iškart leliuką pamatyti, bet oi kaip bijočiau Cezario, geraiu jau natūraliai Šiaip sąrėmių skausm,as bent man panašus į tokį, kai labai stipriai apsinuodijama arba į labai skausmingas mėnesines (man jos iki gimdymų nuolat būdavo skausmingos), o stūmimo-skausmas kaip kai kai užkietėja viduriai ir negali atlikti, nu pačios žinot
, tada nei pirmyn, nei atgal , o išeina vaikelis kažkaip nesuprantamai, kažkas šalto, slidaus, neskauda, nejauti Svarbu, kad mažyliui viskas būtų gerai, tegul tikrai vargšas greičiau atsilaisvina iš tos ankštos vietos, o skausmai, kitkas atsiperka
, gi aš tai laukiu, kada būsiu be pilvuko, lengviau vaikščiot bus , kada mažylį pamatysiu, koks jis bus, įsivaizduoju tą euforiją O ir sakoma, kad moters organizmas gimdymo metu išskiria kažkokius hormonus, padedančius sušvelninti skausmą, tikrai manau, kad nedaug kas gimdo taip jau nepakeliamai skaudžiai
| QUOTE (ievalota @ 2004 09 29, 10:14) |
O tai kodel gimdymas negali buti skaitant zurnala?  Ar reikia kaip musu bobutes gimdyti skausmuose?Tai visos jos ir prisimena gimdyma kaip siauba.. O man gimdymas - sviesu ir grazu, ir dar karta nebijociau. |
Jei visos bobutes ir gimde skausmuose, nebutinai visos prisimena gimdyma kaip siauba
Man nors ir skaudejo, bet viska tikrai malonu prisiminti, jausmas nepakartojamas, irgi galeciau pasakyti, kad liko patys sviesiausi prisiminimai Neisivaizduoju gimdymo visai be skausmo, skaitant zurnalus 
Na cia, aisku, tik mano nuomone
| QUOTE (ievalota @ 2004 09 29, 10:14) |
| O tai kodel gimdymas negali buti skaitant zurnala? Ar reikia kaip musu bobutes gimdyti skausmuose? Tai visos jos ir prisimena gimdyma kaip siauba.. O man gimdymas - sviesu ir grazu, ir dar karta nebijociau. |
Pritariu
| QUOTE (abc @ 2004 10 01, 21:52) | ||
Pritariu |
Nepritariu
Man gimdymas be nuskausminimo atmintyje liko kaip grazus ir sviesus mano gyvenimo momentas. Ir dar nenulipus nuo gimdymo stalo jau norejau gimdyti antra
| QUOTE (abc @ 2004 10 01, 19:52) | ||
Pritariu |
Aš irgi jau sakiau, nepritariu. O būsena po gimdymo buvo tokia kaip Auges. Galėjau nors ir tos pačios dienos vakare vėl viską atkentėti iš naujo. Gimdymas liko tokia pasaka mano gyvenime, kokios mano gyvenime nebuvo..Ir nebijočiau dar daug kartų gimdyti.
mano gimdymas truko 17val. 38min. Del to i pabaiga buvau issekusi ir pavargusi.... taciau skausma pakeliau normaliai. Saremiai tai uzeidavo, tai praeidavo.....na, o baisiausiai skaudejo tai 2 paskutines valandas, kuomet pradejo skatinti.... tuomet tikriai baisiai skaudejo, bet nieko..... Dabar kai prisimenu - toks skausmas mus ir daro moterimis.... nors karta per gyvenima verta ji patirti....
O siaip atsiminimai is gimdymo tikrai nera baisus.... As kelios valandos po gimdymo nuvariau i dusa issimaudziau, atsigavau kaip zmogus, paskui susipakavau smutkes ir i palata nuejom.... Nors po gimdymo praejo menuo, bet as jau galvoju, kad kada nors gyvenime tikrai noreciau tai pakartoti....
O siaip atsiminimai is gimdymo tikrai nera baisus.... As kelios valandos po gimdymo nuvariau i dusa issimaudziau, atsigavau kaip zmogus, paskui susipakavau smutkes ir i palata nuejom.... Nors po gimdymo praejo menuo, bet as jau galvoju, kad kada nors gyvenime tikrai noreciau tai pakartoti....
| QUOTE (sauluciukas @ 2004 09 26, 10:59) |
| Ta epiduras, paskaityk Gimdymo tema, nelabai jau ten ypatingai veikia, ir visvien per PATI gimdyma tau skaudes kaip ir visoms, nebent palengvina kazkiek saremius.. jei pataiko anasteziologas kur reik.. |
Nesamone. Neskauda nei saremiu metu, per gimdyma (man pvz. plyso ir jauciau kaip tai vyksta, bet ne skausma), nei po, kai siuva (jei reikia). Be to, gali visa laika judeti kaip panorejusi, netgi vaikscioti plius kuo puikiausiai kontroliuoji pilvo raumenis, taigi gali tikslingai stangintis. Vienintelis dalykas ko nejauti - tai skausmas.
Kai skausmai dideli, durio i nugara net nejauti, viska uzgozia saremiai. Kai man dare - as rekiau kad palauktu, nes ateina saremis ir as negalesiu issedeti tiesiai, o anesteziologas juokesi, kad jau viskas baigta... Kada tai ivyko net nepastebejau.
Jei teks dar karta gimdyti - tikrai prasysiu spinalines
| QUOTE (Foxenas @ 2004 10 04, 09:03) |
| Nesamone. Neskauda nei saremiu metu, per gimdyma (man pvz. plyso ir jauciau kaip tai vyksta, bet ne skausma), nei po, kai siuva (jei reikia). Be to, gali visa laika judeti kaip panorejusi, netgi vaikscioti plius kuo puikiausiai kontroliuoji pilvo raumenis, taigi gali tikslingai stangintis. Vienintelis dalykas ko nejauti - tai skausmas. |
Tai kad nera nesamone
. Cia, matyt, kiekvienai individualiai buna. Gal priklauso nuo anesteziologo profesionalumo, gal nuo konkrecios moters organizmo, o gal tiesiog nuo atsitiktinumo. Yra cia mamu, kurios skundesi dideliais skausmais po epiduro. Yra mamu, kurios rase, kad nejuto savo kuno (nuo juosmens zemyn). Visaip, matyt, buna .Man gimdymas - kaip ir Auges, Rasmai ir kai kuriom kitom mamom - yra malonus prisiminimas. O epiduro neemiau ir niekada jo neimciau.
baisus dalykas 
, bet kai pamatai, dėl ko tai iškentei, viskas pasimiršta
, bet kai pamatai, dėl ko tai iškentei, viskas pasimiršta
Man gimdymas buvo baisus 
Neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Pranoko viską, ką tik galėjau įsivaizduoti. Kai pradėjo skaudėti ir paprašiau nuskausminimo, tai gydytoja aiškiai davė suprast, kad ji to daryt nenori, kad aš noriu sužaloti savo vaiką. Nors su gydytoja buvo tartasi 
ir tas klausimas buvo aprtartas (jei reikes - viskas bus). 
Nežinau, ar gydytoja buvo nenuotaikoj, ar ne laiku iš namų ištempiau (tikriausiai iš šiltos lovos, nes gimdžiau naktį). Kai atvažiavau, gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 3 cm ir registratūra nenorėjo net guldyti. Bet atskubėjusi gydytoja vaistų pagalba (labai jautėsi, kad norėjo skubėt atgal namo) sugebėjo vaikutį per 3 valandas iškrapštyt (pirmas gimdymas).
Šiaip esu gana pakanti skausmui. Jokios depiliacijos, dantų skausmai manęs niekada gyvenime negąsdino. O čia buvo toks skausmas, kad būčiau davusi ranką ar koją nukirst, kad tik viskas greičiau baigtųsi. Beje, keltis ir vaikščioti ar sėsti ant kamuolio sveikatos neturėjau. Jokių kursų nelankiau, tai ir nežinojau, ką ten ant to kamuolio užsilipus daryt. Be to neįsivaizduoju, kokiu būdu tai būčiau darius, nes buvau išbarta gydytojos už tai, kad gniaužiau kumščius, kad kažką bandžiau daryti kojom (lyg tai iš skausmo įtempiau raumenis). Man buvo išaiškinta, kad aš tuo kenkiu savo vaikui. Vienu žodžiu, turėjau gulėt kaip embrionas ir nejudėt. Už rėkimą irgi gavau pylos. Nežinau, ar čia visom taip draudžiama, ar man personaliai. Beje, ir vyras gimdyme dalyvavo. Ir daktarė buvo rekomenduota.
Tai va. Žinau tik, kad antrąkart gimdydama labai kruopščiai rinksiuosi gydytoją. Ir susidarysiu tą gimdymo planą. Kur knygoj rekomenduoja
Ir nors mano vaikutis pats nuostabiausias pasaulyje, gimdymo šviesiai tikrai neprisimenu.
Neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Pranoko viską, ką tik galėjau įsivaizduoti. Kai pradėjo skaudėti ir paprašiau nuskausminimo, tai gydytoja aiškiai davė suprast, kad ji to daryt nenori, kad aš noriu sužaloti savo vaiką. Nors su gydytoja buvo tartasi ir tas klausimas buvo aprtartas (jei reikes - viskas bus). Nežinau, ar gydytoja buvo nenuotaikoj, ar ne laiku iš namų ištempiau (tikriausiai iš šiltos lovos, nes gimdžiau naktį). Kai atvažiavau, gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 3 cm ir registratūra nenorėjo net guldyti. Bet atskubėjusi gydytoja vaistų pagalba (labai jautėsi, kad norėjo skubėt atgal namo) sugebėjo vaikutį per 3 valandas iškrapštyt (pirmas gimdymas). Šiaip esu gana pakanti skausmui. Jokios depiliacijos, dantų skausmai manęs niekada gyvenime negąsdino. O čia buvo toks skausmas, kad būčiau davusi ranką ar koją nukirst, kad tik viskas greičiau baigtųsi.
Beje, keltis ir vaikščioti ar sėsti ant kamuolio sveikatos neturėjau. Jokių kursų nelankiau, tai ir nežinojau, ką ten ant to kamuolio užsilipus daryt. Be to neįsivaizduoju, kokiu būdu tai būčiau darius, nes buvau išbarta gydytojos už tai, kad gniaužiau kumščius, kad kažką bandžiau daryti kojom (lyg tai iš skausmo įtempiau raumenis). Man buvo išaiškinta, kad aš tuo kenkiu savo vaikui. Vienu žodžiu, turėjau gulėt kaip embrionas ir nejudėt. Už rėkimą irgi gavau pylos. Nežinau, ar čia visom taip draudžiama, ar man personaliai. Beje, ir vyras gimdyme dalyvavo. Ir daktarė buvo rekomenduota. Tai va. Žinau tik, kad antrąkart gimdydama labai kruopščiai rinksiuosi gydytoją.
Ir susidarysiu tą gimdymo planą. Kur knygoj rekomenduoja Ir nors mano vaikutis pats nuostabiausias pasaulyje, gimdymo šviesiai tikrai neprisimenu.
