Gal pas mane gyvena bildukas?

reiškia ne vien tik tau spalva siu lupdažiu patinka

Klausytoja: Vieną sekmadienį, Velykų rytą, užsikaičiau kavos, pasidėjau puodelį ant stalo ir nusisukau. Atsisuku - kava išbėgusi, tiesiog kažkas ją tarytum pūtė ir nupūtė nuo stalo. Taip ir nesuvokiau, kas atsitiko. Kadangi buvau viena ir žinau, kad jos neperpyliau, tiesiog keista buvo, bet drauge kaip ir kažkokio džiaugsmo suteikė.

Nijolė: Aš matau, kad šalia mūsų gyvena daug nematomų, nematerialių esybių. Viena iš jų yra naminukas. O juk jis irgi nori šventės, irgi nori pasiurbti kavytės arba pagraužti sausainiuko. Jeigu jūs patys švenčiate, vaišinatės, jis sako: „O kaipgi man? Galų gale jūs galit man kažką duoti ar ne?"
Žinoma, galima apkaltinti, kad tai prietaringų senovės lietuvių pagonių tikėjimas, bet tai jūsų asmeniškas pasirinkimas, kuo save laikysite - pagonimi, nepagonimi arba tiesiog žmogumi, kuris, na, dėl viso pikto vis dėlto kampelyje padės duonelės, pienelio, grūdų ir pasakys: „Tebūna šis maistas palaimintas, aukoju šį maistą naminukui, tebūnie jis sveikas, sotus, dvasingas, laimingas ir tepasirūpina jis tvarka ir gerove namuose".
Daug kartų esu pastebėjusi, kad jeigu užmirštu tą padaryti, tai, atrodo, iš rankų kažkas išplėšia, išdaužia tai arbatą, tai kavą, ko šiaip jau nebūna. Galima sakyti, kad tai sutapimai. Gal ir sutapimai, tačiau tie sutapimai vyksta: jei užmiršti naminukui padėti, tiesiog paaukoti maistelio, namuose sunkiau palaikyti tvarką: daug darbų, rūpesčių, skubi, leki, po to bandai tvarkyti namus ir tai padaryti sunku - kažkaip, lyg per plyšius, išteka harmonija ir atsiranda chaosas, neharmoningos energijos. Taigi, kaip ten bebūtų, bet bent jau apsidraudžiant tikrai yra visai gerai namų dvaselę, tą namus prižiūrinčią esmę, pamaitinti ir tada viskas klostosi gražiau, darniau.
Ir senovės lietuviai, ir indėnai, ir kitos tautos jautė ir tikėjo, kad šalia mūsų gyvena esmės, susietos su vietovėmis ir kažkodėl priskirtos jas prižiūrėti. Kažkodėl jos vis dėlto domisi žmonių gyvenimu ir nori paragauti to maisto - jis joms patrauklus. Jos nori gerų, šiltų santykių. Kitas dalykas, kad nereikia per daug sureikšminti, sudievinti ir į tai sulįsti, taip prarandant žmogiškumą ir žmogiškąjį gyvenimą. Išlaikykite saiką ir sveiką požiūrį – tada viskas bus gerai.
Taigi aš manau, kad Jūsų atveju tiesiog naminukas pareikalavo, kad ir jam būtų šventė. Tačiau naminukui negalima aukoti alkoholio, o ir kavos – geriau rečiau, nes tuomet jis ištvirks. Geriausias naminuko maistas – paprastas ir tyras: duona, pienas, grūdų košės (grikių, ryžių, avižų ir pan.), gali būti saldumynai, vaisiai ir daržovės. Mėsos aukoti nereikėtų, jei nenorite, kad naminukas taptų „plėšrūnu“. Maistas naminukui turėtų būti aukojamas, paliekant jį iki ryto, po to pakeičiamas arba tiesiog kartą per parą tokioje vietoje, kur jo nesuvalgytų maži vaikai, jei jų turite

Skaiciau skaiciau cia visokiu nuomoniu, pati esu truputi skeptike, daugiau linkusi tiketi tuo, ka mato akys. Bet turejau ir as kazkokiu sveiku protu nepaaiskinamu nutikimu Kai buvau gal 17 metu, kokias pora savaiciu tevu namuose mane kazkas gasdino. Mano kambarys buvo antrame aukste, tai kuri laika issigandusi begdavau nakti i pirmaji O budavo taip, kai tik isjungiu sviesa ir atsigulu i lova, pradejus vos vos snuduriuoti, pajusdavau kaip apklotas slysta zemyn Na pirma, antra syki maniau vaidenasi...kai tai pradejo kartotis kelis kartus per nakti, pasidare nejuokinga, palikdavau ir sviesa uzdegta. Kaip netiketi tuo ka jau matai savo akimis? Atsisedi lovoje, o apklotas taip graziai, lygiai nutrauktas zemyn ir ne kur i sona, bet i kojugali. Cia skaiciau kad atseit buna mikrobanginiai ir kitokie virpesiai, tai kodel tada jie liesdavo tik apklota? Kodel niekas kitas kambaryje nekrito ir neslydo? Tiesa, pradejus snuduriuoti salia lovos pamatydavau lyg kokia žmogysta, rašau ir pačiai šiurpuliukai bega per kuna Žodiu paskui staiga viskas baigesi. Niekam labai ir nepasakoju, nes paciai atrodo nerealu, na bet taip buvo. Manau ne haliucinacijos, nes isejus is to kambario nieko panasaus nevykdavo

pas mus irgi namuose bildukas gyveno ir netgi varda turejo Nafania... geras buvo jis, per daug netriuksmaudavo , tik mano draugas karta pajuto kad kazkas ji paliete, o kitakart distancinis dingo, kuri kita diena radome kur tikrai buvom ieskoje, aplamai daiktai dingavo bet greit vel atsirasdavo. beje 3 is pernkiu zmoniu ( ju tarpe ir as) mateme jo seseli. tai buvo nedidelis mazdaug iki keliu aukscio juodas seselis, beje visi kiti ji maciusieji ji apibudino taip pat. siaip buvome draugai, visada vadinome ji vardu, vaisinome sausainiais, ie jei isgirsdavome ka nors neiprasto , pvz puodu barkstelejima, suprasdavome kad Nafania isalko, ir siaip zvakuciu padegindavome. kai musu draugai su kuriais gyvenome issikrauste is buto, Nafania tiesiog netvere savo kailyje, speju kad is liudesio, visa nakti girdejome keistus garsus, ir lyg kazkas vaiksciotu...gaila bet ir man teko ji palikti ir niekas juo nepasirupins taip kaip mes...tikrai gaila.. dabar gyvename kitur kur nieko nera, tai gal ir keistai skamba bet butas atrodo tuscias lyg kazko truktu...

Šiandien ryte atsikėlus radau mygtuką įjungtą, nors jį tikrai išjungiau, nes girdėjau, kaip išsijungė kabelinė TV... Ir iškart pagalvojau, kas apie save priminė...

as paskaitau ir darosi kraupu, nezinau kaip elgciausi jusu vietose tikriausiai mirciau

Viena jau numirė ir...pati naminuko karmą gavo

kodel ne pas visus tie naminukai gyvena? ir is kur atsiranda?

Pas visus gyvena, tik ne visi šeimininkai nori su naminukais bendrauti. Juk kai nori ko nors nematyti, tai ir nematai...

Tačiau naminukui negalima aukoti alkoholio, o ir kavos – geriau rečiau, nes tuomet jis ištvirks.

Įdomu, šiaip, kaip ištvirkę naminukai elgiasi

Man irgi nutiko panaši istorija. Prieš keletą metų mes gyvenome kitame bute, kur vaidendavosi: nuo manęs taip pat naktimis kažkas traukdavo antklodę, iš paskos sekiodavo kažkokie šešėliai, o mano dukrelę pastoviai kažkas gąsdindavo - ji nei iš šio, nei iš to staiga, net per miegus, imdavo klykti. Bet persikrausčius kitur viskas staiga liovėsi. Nežinau kuo tai paaiškinti. Bet prisiminus darosi kraupoka...

Žinote, kai paskaičiau, tai kažkaip baisoka pasidarė. Bet tiesiog kol nesusiduri su tuo , tai atrodo, kad nu negi taip gali būt.