Gal pas mane gyvena bildukas?

šiaip aš tokiais dalykais netikiu. nu bet vis atsitinka tokios nesąmonės, tai juokauju, kad bildukas įsitaisė pas mus namie:) arbatiniai šaukšteliai visi kažkur dingo (gyvename dviese, nėra jokių vaikų, kad išmėtytų), paskui dar būna, ką nors nunešu į vietą padėt, po kiek laiko grįžtu, vėl ant stalo stovi bet, esu įsitikinusi, kad tai galima paaiškinti normaliai

Aš irgi taip galvoju. Žmogus nuo seno linkęs mistifikuoti tai, ko nežino. Iš čia ir daugybė prietarų, pasakų (religija tiap pat tame tarpe). Pasaulis per daug komplikuotas, kad mes, žmogeliukai, sugebėtume jį suvokti. Ir dabar žmogus dar daug nežino apie tas būtybes ar jėgas, vadinamas bildukais, dėl to ir pilna mitų šia tema. O gal čia kokie nors dar neišaiškinti fizikiniai dėsniai, pavyzdžiui, persikertančios erdvės, ar laikai... Gal tu ten tuos šaukštus po 10 metų kur išmesi, o matai jau tas dalykas šitam laike apsireiškė Arba gal tam kambary prieš 5 metus žmogus vaikščijo, tai karts nuo karto tas ciklas tarsi pasikartoja. Na čia tik šiaip kliedesiai iš mokslinės fantastikos

ai visko buna, pasidalinsiu ir as. taciau man tai pasakojo man artimiausi zmones nes paciai nebuvo nieko nutike - ir gerai nes matyt buciau numirus is baimes
mano sesuo maza labai gerai sutardavo su mociute, as jos beveik neprisimenu, kadangi ji mire kai man buvo tik penkeri. sesuo ir dabar su didziausia nostalgija ja prisimena. jei tik susipykdavo su tevais ar kuom nors, iskart lekdavo guostis pas mociute. tai po jos mirties nuolatos jausdavo jos buvima salia. o sese tikrai ne is tokiu, kurios prisigalvoja. ypac mociutes dvasia padedavo kai budavo sunku. tada sesuo jausdavo lyg kazkas jai galva glostytu. arba sededavo prie pamoku ir niekaip nesisekdavo ispresti kokio sunkaus matematikos uzdavinio - tai pagalvojus apie mociute, ranka tarsi savaime pradedavo rasyti. taciau su laiku viskas liovesi.
kai mano draugas gyveno atskirai, as pas ji daznai sveciuodavausi. pora syk man pasirode kad lyg kazkas pro kolidoriu prabega, lygtais seselis ar kazkas panasaus. na ir uzklausiau as juju (jo ir jo draugo - jie kartu gyveno) kas cia darosi. tai jie pradejo juoktis kad pagaliau su kasparu susipazinau jie ta bilduka taip vadino maniskis sake kad is pradziu jam ziauriai nejauku budavo, taciau jis jokiu aibiu nekresdavo tik kartais nesmarkiai pranesdavo apie savo egzistavima, tai veliau priprato. nejauku tuose namuose nebuvo. kaip tik aura lygtais gera. bet tas ju vadinimas bilduko kasparu tai ne baime o juoka keldavo, gal del to ir nebudavo neramu

Nors niekam niekada to nerašiau, tik draugė žino, bet pasidalinsiu ir aš.
Mūsų namas, daugiabutis, yra pastatytas ant buvusių vienuolių kapinių. Vyras, kai buvo mažas pasakojo, kad kai šitą namą statė, tai jis su draugais kaukoles spardydavo. Nors mano vyras visiškai tokiais dalykais netiki ir jam viskas dzin, viskas jam atsitiktinumai arba skersvėjai, bet man ne, nes aš jau patikėjau.
Viskas prasidėjo, kai su vyru susimetėm gyvent kartu. Man ča buvo nejauku, nes girgždėdavo grindys, tarsi kažkas vaikščiotų, judėdavo gėlė kampe, atsidarinėdavo sekcijos durelės, durys, dingdavo daiktai, atsirasdavo kitose vietose. Nors vyras dirbdavo, o aš studijavau ir namie nieko daugiau nebūdavo. Bet čia manęs dar neįtikino. Klausiau vyro.
Galų gale draugė man atidavė kačiuką, jergutėliau, katinas pastoviai miegamajam šnypt nei iš šio nei iš to pradėdavo. Būdavo nesupranti kas daros, prieini, o jis žiūri kažkur į šoną ir šiaušias. Va tada aš supratau, kad kažkas ne taip.
Radau sekcijoj anytos šventintų žvakių, nešiojau per visus kampus deginau, žegnojau. Padėdavo trumpam. kalėdom išsikvietėm kunigą, pašventijo, tai jau kurį laiką kaip ir ramu. Tfu Tfu TFu
Kai pas mane draugė ateidavo, jai nejauku būdavo, sako, toks jausmas, kad kažkas mus stebi. Ir pavaikščiodavo biškį, grindis pagirgždindavo.
Susipažinau su kaimyne. Pas ją panašūs dalykiukai daros.
O antram aukšte kaimynai pastoviai keičiasi. Sakė, kad tam bute baisiausia būdavo, dužo indai ir kunigas nepadėjo. Tai tie žmonės išsikraustė, po to dažnai keitėsi, dabar ten gyvena senukai.
Namas mūsų visas panašus, tik kas pastebi, kas ne.
Dabar biškį viskas aprimę. Sakau, gal jau ta dūšelė paliko mus. Gal jai čia jau nėra ramybės: vaikas siaučia, auklė būna, du šinšilai su žiurkėnu malasi, papūga skraido. Gal kitur išėjo.
Bet neblogas buvo, mūsų neskriaudė. Tikiuos kad nebesugrįš.

Zinau viena pazistama t.y. mano drauges pazistama, kuri valo namus, butus. Tik atrodo nemazai kainuoja. Pas ja atvaziuoja is visos Lietuvos kampeliu zmones, sake, kad buna ir tikrai sunkiu atveju, bet ji susidoroja. tiesa po tokiu valymu ji pati blogai jauciasi kelias dienas.
Sutinku, kad buna ivairiu atveju, vieniems gal tik sutapimai, kad va jau bildukai apsigyveno pamano, bet yra kitokiu atveju, kai niekaip nepaneigsi.

Gal gali jos kontaktus pametėt. Jei mano draugas pareis, gal reikės susiskambint su ta moteriške.
Bet turiu viltį, kad jis persikraustė arba Dievulis jį pasiėmė

[quote=karosiukas,2007 03 04, 16:03]
Gal gali jos kontaktus pametėt. Jei mano draugas pareis, gal reikės susiskambint su ta moteriške.
Bet turiu viltį, kad jis persikraustė arba Dievulis jį pasiėmė
[/quote

Kai susizinosiu pranesiu,ok. Kiek zinau pas ja is anksto uzsiraso, o valymus daro tik per delcia.

Stai gavau telefono numeri tos moters, jei reikes bandyk paskambinti, pasikonsultuoti. +37065516592.
Jei kreipsies, tai paskui papasakok kaip sekesi, gerai? Sekmes!

niekada netikejau tokiais dalykais.. uzmuskit ir dabar nepatikesiu.

"uzmusti"?O tada patikesi?

Papasakosiu ir as sviezia nuotyki,pries kokias gers dvi savaites vakare mazieji vaikai jau miegojo,guliu as miegamajame,vyras su dukra kitame kambaryje ziuri televizoriu ir staiga tris kartus i salia esancio tualeto duris kazkas taip stipriai pabelde ,kad visi trys pasokom .As vyrui ir sakau ,eik paziurek kuris ten is vaiku baladojas,tas sako,kad nieks nebuvo atsibudes,nueinu pasiziuret is tiesu abu miega tokiu kietu miegu,kad neina prikelt...nu taip ir nesupratom,gal cia koks zenklas

Eina sau .. Perskaičiau visą temą, jau vėlu, gili naktis, visi seniai miega... Ir jau bijau kaip kokia kvaiša Katinas staiga beskaitant stryktelėjo ant sofos, tai kaip šokau ...
Na, pas mus tokiu "bajerių" namie nėra, ačiū Dievui, nes būtų man kitaip šakuktės .. Užtenka ir jūsų istorijas pasiskaityt ...
Tiesa, vaikystėj žaidėm aikštelėj šalia mūsų dvylikaukščio, lakstėm ir staiga pamačiau kaip grindiniu palei plytelės kraštą juda maža liepsnelė .. Kaip žvakės liepsnelė.. Sustojau kaip įbesta ir įsižiūrėjau .. O ji tais plytelių tarpeliais nuskriejo iki namo sienos ir judėdama tarp plytų sujungimų nuslydo aukštyn... Niekam to nepasakojau, bet tas vaizdas man ligi šiolei stovi akyse..
Nu psio, einu miegot .. Tikiuosi, nieks nekrebždės ..