QUOTE(Sniegas4 @ 2006 09 28, 16:27)
Nu va vakar rašiau ir viskas dingo 
šiandien per nauja parašysiu mūsų istoriją 
Sūnui prieš penkis metus nustatė kad alergiškas labai stipriai katei, o pas mus namie buvo persų katė. Daktarė kategoriškai liepė naikinti katę nes kitu atveju sūnui įvarysiu astma o ir uždusti viena gražią dieną gali
labai pergyvenau masčiau visus į manomus būdus kam atiduotinsūnus tam labai prieštaravo nes ten buvo jo numylėtinė. Nu ka uždraudžiau katei eiti į jo kambarį kasdiena šukuodavau ir sūnaus prašiau kad kuo mažiau su ja kontaktuotu. Taip ir gyvenom su daliniais pabėrimais ir pleiskanojimais kol katytės netekom. Sūnui labai greitai viskas paūmėjo nežinau ar sutapimas ar kas bet tada galvojau kad jam kokia odos liga nes pleiskanos ant akių vokų net luobais dėjosi daktarė niekaip negalėjo pritaikyti jam vaistų alergologai nieko neberado liepė darytis mokamus tyrimus tada dar nuėjom pas dermatologus. Pagaliau sūnui diagnozavo stiprų atopini dermatitą ir nerekomenduojama augti su gyvūnais. Pas jį labai sausa oda įtaką daro oras, sintetika, vilna, dulkės ir STRESAS. Rekomendaicjos gydumui buvo riebinti odą ir kuo daugiau teigiamų emocijų. Šiais metais aš jam užsiminiau apie kačiuką kad nupirksim jam dovanų jei įrodys kad tinkamai prižiūrės. Jau dabar jis renka info ir deda visas pastangas kad tik gautu kačiuką nes šunys jam nelimpa 
o jo veidas vis dar nepleiskanoja gal įtaką daro šiltas ruduo bet jam seniau jau rugsėjo pradžioj pasirodydavo pirmos pleiskanos
Mano išvada būtu kad jeigu vaikui nėra stiprios alerginės reakcijos tokios kaip tinimas ir dusimas įmanoma kartu jiems susigyventi
Taip pat žinau kad organizmas pripranta prie pastovaus alergeno 
šiandien per nauja parašysiu mūsų istoriją Sūnui prieš penkis metus nustatė kad alergiškas labai stipriai katei, o pas mus namie buvo persų katė. Daktarė kategoriškai liepė naikinti katę nes kitu atveju sūnui įvarysiu astma o ir uždusti viena gražią dieną gali
labai pergyvenau masčiau visus į manomus būdus kam atiduotinsūnus tam labai prieštaravo nes ten buvo jo numylėtinė. Nu ka uždraudžiau katei eiti į jo kambarį kasdiena šukuodavau ir sūnaus prašiau kad kuo mažiau su ja kontaktuotu. Taip ir gyvenom su daliniais pabėrimais ir pleiskanojimais kol katytės netekom. Sūnui labai greitai viskas paūmėjo nežinau ar sutapimas ar kas bet tada galvojau kad jam kokia odos liga nes pleiskanos ant akių vokų net luobais dėjosi daktarė niekaip negalėjo pritaikyti jam vaistų alergologai nieko neberado liepė darytis mokamus tyrimus tada dar nuėjom pas dermatologus. Pagaliau sūnui diagnozavo stiprų atopini dermatitą ir nerekomenduojama augti su gyvūnais. Pas jį labai sausa oda įtaką daro oras, sintetika, vilna, dulkės ir STRESAS. Rekomendaicjos gydumui buvo riebinti odą ir kuo daugiau teigiamų emocijų. Šiais metais aš jam užsiminiau apie kačiuką kad nupirksim jam dovanų jei įrodys kad tinkamai prižiūrės. Jau dabar jis renka info ir deda visas pastangas kad tik gautu kačiuką nes šunys jam nelimpa o jo veidas vis dar nepleiskanoja gal įtaką daro šiltas ruduo bet jam seniau jau rugsėjo pradžioj pasirodydavo pirmos pleiskanos Mano išvada būtu kad jeigu vaikui nėra stiprios alerginės reakcijos tokios kaip tinimas ir dusimas įmanoma kartu jiems susigyventi
Taip pat žinau kad organizmas pripranta prie pastovaus alergeno Teigiamos emocijos, tikrai geras vaistas. Sutinku
Kai turėjo pagyventi su mumis savaitę šuniukas, pastebėjau kad mažei tikrai nebuvo tokio baisaus bėrimo nuo šuniuko. Ir dėkui Dievui, dūsulių ir kokio kito baisaus dalyko nėra ir nebuvo. Nors visi aplinkui gązdina, kad neduok Dieve šunį prileisi prie vaiko, tai kaip mat įvartysi jai astmą. 
Negi mama darytų kažką pikto savo vaikui 
Tiesiog graudu žiūrėti į išbertą dukrytės veidą, nors jokio šuns namuose nėra Kažkokie x-failas
