Antifosfolipidinis sindromas

aš tai ne tas žodis kaip, ir bloga ir drebulys ima. Bet suimam save į rankas . Gal susitinksim prie kabineto bus drąsiau


..... .... neturiu žodžių.... tik laikykis

Seikos mergaites, priimkit ir mane i savo liudnus pokalbius. Mano istorija tokia: as pries du metus buvau pastojusi sesiu savaiciu persileidau, gydytoju klausiau, kodel taip atsitiko visi sake, kad tai gamtos klaida, kad taip atsitinka nemazai moteru, taip ir nusiraminau. pries astuonis menesius nusprendem vel pabandyti , bet labai bijojau, bet pasirodo nebereikalo vel antras persileidimas astuoniu savaiciu, aisku ir vel abrazija. tada nusprendziau viska issitirti aisku man dar labai sunku nes neturiu socialiniu garantiju, nes gyvenu uzsieni. bet siaip netaip lietuvoje susiradau ginekologe kuri man padaro toxsoplamos, clammidiju, hormonu, kraujo, slapimo visu siu tyrimu atsakymai geri. tai tada klausiu gytydojos, kodel taip atsitinka ji sako bandyk dar. man cia pasirode visai nejokinga, tada nussprendziau parasyti supermamos forumo ginekologei, paklausti kokius dar galeciau pasidaryti tyrimus be siu kurios turiu. tai man pasiule pasidaryti Antifosfolipidini sindroma. tai ka nusprendziau pasidaryti si tyrima. Suzinojau, kad siu tyrimu specialistas yra Abraitis. Sunkiu budu, bet pakliunu pas ji ir pasidarau si tyrima. atsakymas toks kad ir as turiu si sindroma. dziaugiuosi tik tuo kad kazka radom ka galima gytyti. pas ji dabar eisiu kita menesi, ir pradesiu gydytis ir turiu dideliu vilciu buti Mergaites norejau paklausti ar reikia is kart planuoti vaikeli ar dar galima palaukti kokius metus, as turiu omeny ar liga kazkaip neprgresuoja laikui begant?

Užuojauta. tvirtybės, žinau, kaip jauties. bet juk mes, moterys, stiprios, viską išgyvenam.
pas mane antifosfolipidinis sindromas, o pas vyrą - genų translokacija. tokiu atveju natūraliai pastot yra stebuklas (50 proc. pastojimų nesuderinamų su gyvybe), o IUI ar IVF atveju niekas negarantuoja sėkmės - neaišku, ar pavyktų "pralyst" sėkmingai su sveika genų kombinacija, o jei ir pavyktų, lieka mano antifosfolipidinis sindromas. trys persileidimai, nepastojimo apskritai problema... beje, man irgi yra buvęs inkstų uždegimas, nuo paauglystės turiu alerginį artritą visa "puokštė", kad tik neturėt mažylių...
o dėl tavo mamos - skaudu, kai nesulauki palaikymo iš artimiausio žmogaus.

Laikykitės, mergaitės. Juk būna ir blogiau, ar ne?

Aš jau iš gydytojo. Niu tai jau 100 proc. turiu antifosfolipidinį sindromą. Sakė ne pati baisiausia ir sudėtingiausia forma. Sakė, kad viskas bus gerai, nuo dabar liepė gerti aspiriną, o kai pastosiu (liepė kuo greičiau, kad organizmas nespėtų atsigauti po abrazijos, nes imunitetas dar neatsigavęs ir negalės stipriai atmetinėti vaisiaus), o nuo 6 savaitės reiks kasdien leistis vaistus į pilvą. Gal džiaugiuosi, nes rado priežastį, tikiuosi, kad visa tai padės. Šiuo metu pasiryžus viską ištverti. Tai va, tokios naujienos


1. Sveika prisijungusi, liūdna, kad ir pas tave tos pačios nelaimės, bet džiugu, kad neuzsidarai savyje, o ateini į kompaniją pasidalinti rūpestėliais, o kai bus ir džiaugsmais
2.Tai va ir aš šiandien sužinojau, kad tikrai jį turiu. Aš tai nusiteikus optimistiškai, gal gydytojas taip nuteikė, bet tikiu, kad kai priežastis rasta tai ir viskas bus gerai. Ir tu tuo tikėk, kad nors ir subadytais, mėlynais pilvais, bet vaikelius turėsim
3. Va šito tai aš nepasiklausiau, man sakė, kad tai imuninė liga, tai kuo greičiau po abrazijos vėl pastosim tuo geriau. Jei turi jėgų ir pasiryžimo, tai geriau nelauk, laukimas nieko nepakeis. Na nebent psichologiškai dar nepasiruošusi. Žinok, kaip ir man kaip tu sakei, su antru pastojimu aš jau nuo pat pradžios kai tik juostelę pamačiau žinojau, kad bus tas pats. Jaučiau kažkur giliai širdyje. Ir dar kai gydytoja sakė, kad pradžioje viskas gerai, ir pykino ir kiti požymiai buvo, bet nuojauta neapleido. Ir ji buvo teisi.
Ar tau paskyrė aspiriną gerti?

Rola, laukiu tavo naujienų

Labukas,

man irgi rado si sindroma, kazkokia jo atmaina lupus antiguali.... Irgi sake aspirinas ir leidziami kazkokie vaistai.
Sake irgi nereikia nieko laukti.. O kada Minte tau abrazija daryta?

aciu Rolute. kaip sekesi pas Abraiti? ar geros zinios? ar gydomos ligos? ir paciai vilties ir stiprybes... as siandien jau pradejau truputeli rupintis savimi- uzsisakiau masaza, susiradau kavine gimtadieniui, nusipirkau bilietus i koncerta... vakar buvom su draugais kavinej... eina pinigeliai, bet sau atgaiva... nusisneki, nusibaikauji ir kitaip ziuri i gyvenima... dabar kate miega glebyje... yra, kaip yra... sekmes jums, sauleles. svytekit

man tai kažkas su imunine susije, gamina per daug antikūnių. Bet nuteikė tai neblogai. Man abraziją darė sausio 4 d., o tau ?
Tai kaip pasiryžus pradėt bandymus, aš tai pilna ryžto.


Šaunuolė, žaviuosi tavo stiprybe

Man daryta sausio 11 d., planuosiu apie birzeli, nes birzeli baigsis egzai...
Geguze pradesiu gerti aspirina.., o tai kaip tavo diagnoze parasyta?

Bandau įskaityt diagnozę : Eyndromum Antiphospholipydicum va
Man tai leido jau šį ciklą bandyt, kad ir nemus mėnesio kaip aspiriną gersiu. Aš dėl to visa patenkinta
Papildyta:
Rola, o tu lengvai pastoji? aš tai po pirmos abrazijos puse metu KT pageriau, tai nepastojau niekaip dar puse metų. Už tai dabar iš kart pradėsim , nes jaučiu vėl užsitęs kol pastosiu

Abu kartus pastojau per pirma cikla..
Papildyta:
Minte o pas ka tu lankysies, nes man siuntima dave vel mano gydytojai, tai gal kai pastosiu mano gydytoja vel gales nukrepti pas Abraiti, as pas ji noreciau visa nestuma lankytis. Bet man jis sako sekmes ir lengvo nesiojimo, as neisdrisau pasakyti, kad noreciau pas ji lankytis..

O ar jus, saulutes, skaiciuojat savo vaisingas dienas ar tik siaip bandot? cia jau ne vienoj vietoj maciau, kaip galima apsiskaiciuoti vaisngas dienas, jei reguliarus ciklas... salia manes gulejo moteris, kurios ciklas visiskai neruguliarus- tarpai milzininski.... medrisau klausti, kaip jie ten ilgai bande ir kaip skaiciavosi, ar ka stebejo, nes ne tik skaiciavimais dienu galima remtis, bet pasirodo imanoma pastoti, bet vargsei, dabar dangalu atsisluoksniavimas ir dar paliko guleti 2-a savaite, kol tie dangalai kaip reikiant sulips...
tai dziugu, jums sauleles... man irgi buvo dziugu, kai paskyre gydyma... laikykites ir bandykit... dalinsiuosiu su jumis jusu dziaugsmais
Papildyta:


labai atsiprasau uz tokius intymius klausimus. O kur vyras tyresi? ar cia pas mus vaisingumo klinikoj? ir koki tyrima daresi- ar ta brangesni, ar pigesni.... maniskis tyresi- pigesnis tyrimas, nes ponia Usoniene pasake rinkites, o ka as galiu zinot, kas geriau.... paskui jam ilgai aiskino telefonu atsakymus, kuriu jis man daug nekomentavo tik pasake, kad kazkas negerai, bet tipo nieko tokio apvaisinimui... ir dar liepe atvaziuot , jei nori, konsultacijai... bet jis nevaziuoja.... o man atrodo, reiketu....
kiek mano daktaras man vakar aiskino, kad gali apvaisinti nebutinai savo vyro spermatozoidais... bet man paciai kazkaip atrodo nejauju svetimo... ir su tuo musu simdromu kazin ir ar tai padetu... nes vis tiek gali atmesti... as dar eisiu pas viena protinga Marijampoles daktara ir pasiklausinesiu visko nuodugniai... zinau, kad vilciu jau tik 1 proc, bet.... reikia tiket stebuklais... tai ka, Medetkute, palaikykim viena kita.... vaiku namu vaiko kol kas nenoriu, bet gal kada rysimes kokiai globai.... bet dar ne dabar... o kas jus galvojat? sekmes jums...ar jau seniai zinote tai, kad turite mazai vilciu vaikeliui? kaip tai pergyvenote, kuo raminates? jei skaudu, nepasakok... bet norisi issikalbeti su zmogum, kurio toks pats likimas... dar karteli linkiu sekmes ir stiprybes

Papildyta:


zinokit, mano gydytojas lengvai duodavo siuntima pas ji, nes jie abu studiju draugai.... bet siaip jis nelabai apsiima stebeti viso nestumo metu... as jums pasakojau, kaip siuntinejo vienas nuo kito... Buvo zadejes Abraitis 5-to nestumo metu iskarto guldytis, bet kai tik nulekiau pas savo daktara ir mes paskambinom Abraiciui klausdami, ka daryt....- maniskis daktaras norejo mane atiduot i jo rankas ir as taip norejau- jis pasake, tegul atvaziuoja, kai bus 6 savaites ir geriu paskirtus vaistus... priieme ir po 2 savaiciu, bet pas save nepasiliko... Jis tik ziuri nestumo metu vaginaliniu echoskopu, kuris yra ir pas musu daktarus ir vis sake, kam jums vaziuoti toki kelia, jei ir savi dakatarai gali paziuret... zodziu, paziuri, reikalaui esant, kai labai prasaisi, bet liepia vadovautis skirtu gydymu ir tiek- o ta reikala juk gali priziureti ir sava gydytoja... o jei jus bandysit vis prie jo prieiti su registracijom ir talonais, tai labai jau dideli tarpai gautusi... na, jei nieko blogo, tai gal nieko ir tie tarpai... tai va, tokia mano patirtis, nes jau 2 nestumus as su juo konsultavausi... jis dabar ne nezino, kad persileidau...- itars , kai nesulauks atvaziuojant, nes butu reikeje kita treciadieni... o kas jam... jis daug visko mato...

mums atliko genetinius (kariotipo, tyrė kraują) tyrimus KMUK, iš ten ir žinom, jog su genais bėdos. žinom nuo praeito spalio, paskutinė diagnozė buvo gruodį sunku susitaikyt - daug kalbėta (dar prieš genetikų atsakymus, kai tik sužinojom mano tyrimus), daug verkta, iš depresijos tik dabar pradedam išlipt. bet gyvenimas tęsiasi, svarbiausia, kad mylim viens kitą, kad kartu... kas žino, kaip vėliau bus, bet kol kas susitaikėm su ta mintim... bandom susirast užsiėmimų, pasilepinam, paišlaidaujam+dar studijuojam, tai išsiblaškom šaunuolė, kad nepasiduodi depresijai, pradžiugink save kuo nors mielu

pala, kiek žinau, donorystė LT nėra įteisinta? o ir nenorėčiau svetimo... man savo vyro vaiko reik