Antifosfolipidinis sindromas

Labutis Minte,

as irgi esu po dvieju nesivystanciu ir pradejau lankytis pas Abraiti. Man taip pat pas ji kovo 21 d. O kada tu pridavei krauja siam tyrimui? As vasario 7 d., tai gal irgi galeciau kazkur pasiskambinti ir suzinoti rezultatus? Ar man dar per anksti, tu anksciau pridavei krauja?
O pas genetikus buvai Kaune? Manes kazkodel ten neregistravo, sake registruokis Vilniuje, bet Abraitis man sake prisiregistruoti Kaune, tai dabar nezinau ar duos jis man siuntima. Blema o Vilniuj milziniskos eiles Gal zinai koki buda kaip Kaune greiciau prieiti, nesvarbu kad ir kiek bekainuotu?
Uzpuoliau as cia tave klausimeliais, bet, kad labai viskas man cia panasiai, kaip ir tau. Sekmes tau planuojant . Iki
Papildyta:



Va cia buvo parasyta apie Klaipeda

Ilgai narsiau kol radau savo ,,likimo sesių".... Kaip dziugu, kad man jau puikiai pazistamo daktaro pavarde, kuris mus su vyru jau vardais vadina ir tiesia ranka dar koridoriuje, minimas ir kitu geruoju... Bet... ne visais atvejais gali padėti ir šis daktaras... Gal dar ir padės.... Aš jau išgyvenau 4 nesivystancius nestumus. Tik po treciojo patekau i daktaro Abraicio rankas, diagnoze, kuria man lengviau atsiminti ir ištarti- kombinuota kraujo trombofilija... Mano atvejis ypatingas tuo, kad ta trombofilija- kombinuota. Daktaras sake, jo praktikoje toks tik 2-as atvejis. Deja jo skirtas gydymas ketvirtojo nestumo metu nepadejo - geriau aspirina ir dar nesulaukus, kol issivystys sirdele, kuomet butu reikeje pradeti leisti i pilvo raumenis heparina, daktaras nustate, kad nestumas nesivysto ir ji reikia nutraukti... dabar jau 5-to nestumo pradzia... Buvau pas daktara Abraiti, kai turejo buti mazdaug 3-4 nestumo sav., taciau dar nerado net gemalines puslytes, bet prisiskaiciau literaturoje ir drauge ramino, kad tai dar normalu, kad neranda. Dabar pas daktara po geros savaites. Tikuosi, viliuosi geru naujienu, bet jau dideliu vilciu nededu, kad paskui butu lengviau pergyvent.... pas si dakatara vaziuoju jau be dideliu registraciju- su savo daktaro asmeniniu susitarimu ir savo pacios skambuciu daktarui... Atsimintu jis mane ir nakti is miegu pakeltas, jei dar gali miegoti turedamas tiek sudetingu atveju... Matau, kad labai nori padeti, bet nera garantuotas ar pavyks... Suprantu ir as ji, nekaltinsiu uz pasekmes... Ka padarysi, kad mano organizme tokie negeri dalykai dedasi... Parasysiu as vel po apsilankymo pas daktara... Tikiuosi, kad pasiliks stebejimui. Taip noriu prakesti ta 6-7 savaites daktaru prieziuroj... Sekmes visoms, stiprybes, ramybes ir Dievo palaimos. Ir daktaras mums pasake- ,,Duok Dieve, kad sis kartas butu sekmingas..."

Mes tyrimus daremes ilgai ir nuobodziai, ilgai tempesi gumas... Genetinius tyrimus darmes Vilniuj genetikos centre, o pries tai dar liepe pasidaryti infeksinius tyrimus ir ten kazka rado, bet tipo nieko ypatingo... Labia jau moksliskai kalbejo ta infektologe, tai taip ir isvaziavau dunduke .... Genetiskai viskas tiek pas mane, tiek pas vyra gerai... O tuos antifosfolipidinius tyrimus dare net du..., nes po pirmo tyrimo kraujas sukresejo megintuveliuose ir negalejo atlikti tyrimo... tai buvo pries Kaledas ir dar ilgiau viskas uzsivilkino... po pakartotinio tyrimo, kuri beje jau dare nemokamai, rado ta aisuji sindroma. STebiuosi, kai cia kai kurios raso, kad taip greitai gauna atsakymus. Man tai berods uztruko po menesi laiko... Tai va, kiek laukimo, kiek nezinios, o kai dar prisideda nervai darbe su mokiniai... gali stogas nuvaziuot... Vyras nepalaiko... Jis tik kartoja ,,Vis tiek bus tas pats"... Tai dabar jau ir as taip isikaliau... ir laukiu, kad greiciau praeitu tas kosmaras.... bet ir vilciai pasilieku 1 procenta.... O gal... Bet jeigu ne, isprotesiu... tiesiai i darba, i mokiniu egzu ikarsti, kai ir mano dalyko egzas.... nezinau, kur ir kokios pagalbos reikes ieskoti savo dvasiai... Kaip bus, taip bus... Sia fraze kartoju visiem ir grauziuosi, kad ir vel per platus artimuju ratas zino apie mano nestuma, nes paskui buna ziauru, kai visiem reikia skambinet ir pro asaras pasakot savo beda... kaip viena pazistama sake, kuri irgi isgyveno 1-aji praradima, vargina ir alina jaqu vien tai, kad visiem turi aiskinti, kas su tavim atsitiko... Bet man nebuvo kitos iseities, nes vos tik sulaukus teigiamo testo lekiau pas savo daktara ir jis mane pasigulde i ligonine stebejimui, o cia jau visiem ir klausmai, kur guli, kodel guli... nemoku slapukaut ir meluot... Siek tiek sustiprino laselinem organizma ir, kai dar net ne dak. Abraitis nepatvirtino nestumo echoskopijos pagalba, paleido namo... Tai dabar sedziu namie nei pagauta, bei paleista ir laukiu sekancio vizito pas dak. Abraiti... Matau, kaip sunku jam nesti sia atsakomybes nasta, nes jis man liepia vaginaline echoskopija darytis pas savo daktara Marijampoleje ir toliau vykdyti jo paskirta gydyma, o savas daktaras- jei cia yra marijampolieciu, tai tikriausiai zinot daktara Tamosaiti - liepia vaziuot i Kauna... truputi stumdo... bet ir man paciai atrodo ramiau ir saugiau Kaune... mes taip isitikine, kad klinikose tai dirba visagaliai daktarai... Nors tik tai kelias minutes trunkanciai echoskopijai, bet vis tiek vaziuosiu Kaunan... Tai va, tokia mano istorija... as jau apsisarvavau kantrybe. Daktarui po paskutiniossios abrazijos pasirodziau stipri, o namie zliumbiau ir panikavau.... pusantru metu, kol prikalbejau vyra dar vienam bandymui.... Niekas to nemate... tik mano dienorascio puslapiai... kuriuos dabar ziauru skaityt... Beje, sio nestumo pradzioje sapnavau, kad man be narkozes daro valyma... Taip viliusosi, kad tie blogieji sapani reiskia priesingai... kazkada skaiciau apie nesciuju sapnus, bet dabar nebeprisimenu tu aiskinimu... Pikciausia, kad kai kiek gulejau ligoninese su tais nesekmingais nestumais, tai salia gulincios arba nezenotos, arba rukancios, arba dar kas nors... reta kuri, kad istekejus ir laukiasi vaikelio is meiles ir su dziaugsmu... o jas visas jau ir as gydyti galeciau nuo gresianciu persileidimu- maciau, kokias laselines lasino, kokius vaistus skyre....
Na, pakaks, nes is patirties zinau, kai pamatai ilgesni laiska, tai kazkaip tingisi ji skaityti ir eini prie trumpesniu, o tuose ilguose gal tiek skausmo ir vielties sudeta... manau dar susirasysim, kokios mano naujienos bebutu...

Sekmes Tau ir stiprybes! Neprarask vilties...
As irgi laukiu sio tyrimo atsakymo, jauciu, kad kazkas panasaus ir manes laukia..
Butinai parasysiu savo diagnoze

Sidrute, tau didžiulės sėkmės linkiu

aciu uz palaikyma... tik ,,likimo seses" gali geriausiai suprasti ir palaikyt... na, as dar kol kas savaitele rami, kol vaziuosiu i Kauna, o paskui bus matyt.... Gal jus kas zinot, ar vaziuojant pakartotinai pas ta pati daktara reikia siuntimo, ar ne... Jis man tik pasake mazdaug diena, kada atvaziuot ir viskas.... Tai dabar ir nezinau.. bet jei pats pasake, tai gal nereikia ne siuntimo, nors ne talono ne dave.... Ai, zinau, kad ir taip priims... sekmes ir dvasines stiprybes ir jums visoms antifosfolidukes.... Mano situacija keblesne... Paskutinis bandymas. Kaip Dievulis duos, taip ir bus....

na, pasakojau , pasakojau apie save, o dabar negaliu nepapasakot apie savo drauge, kuriai siandien ko gero baigiasi 7 men be galo sunkus nestumas.... Mes kasdien susirasinejome su sia drauge daugybe sms, guodem viena kita, palaikem, meldemes... Jai buvo tukstantis ir viena beda nestumo metu- blogas kraujas, sirdies veiklos sutrikimai, dusinimas, paskutiniu metu dar ir skydliauke sustreikavo, nemiegodavo istisai naktimis, galvojo jau net apie pasitraukima is gyvenimo....., bet ne viena diena negulejo ligoninej. Daugeliu atveju daktarai trauke peciais, leke i Vilniu vaistu del skydliaukes uz 150 lt, kuriu buvo tik vienintelej vaistinej.... na, ir siandien jau pateko pagaliau netgi i profesoriu rankas.... ir pasake, kad vaisius nesivysto.... As ja vis guodziau, kad jau 7 men gimdo ir uzaugina inkubatoriuj... bet, kazin, kaip ten jai bus... Tai, va, kaip buna... Ir pinigeliu daktaram dave, bet ..... Kartais pikta ant daktaru, kad jie pacientus nuskanuoja, kaip pardavejos prekes ir sekantis.... bet kartais ir juos galima suprasti- jei jie imtu kiekviena i sirdi, tai isprotetu ir nebegaletu dirbti savo darbo... bet jei jau syki pasisvente tai tegul ir rupinasi... Niekaip nesuprantu, kai daktaras nezino ka daryti su pacianetu, kodel neskuba tartis su kitais, nesiuncia toliau.... Panasu, kad jau mes patys pacientai turim zinoti tiek kiek daktarai ir netgi daugiau, klaust, prasyt, ieskotis aukstesniu daktaru.... pikta kartais... ne kartais, o daznai... Mes tai skaudziai isgyvenam kiekvienas savo beda, o jiems kas ... kasdienybe... nesakau, yra ir geru daktaru. Bet kiek pastaruoju metu su kuo pasisneki, tai tik siuncia vieni nuo kitu ir apziuri , kai jau per velu... Kokia jusu nuomone apie daktarus? I kokiu tikrai geru daktaru rankas yra teke pakliuti? nors jie visi tampa gerais gave pinigeliu... bet as klausiu apie tokius gerus, kurie dar negave kysiuko, o stengiasi visomis jegomis padeti...

Sidrute, paprastai kiek žinau siuntimas galiojas 3 mėn., tai jei anas dar galioja, naujo nereiks. Bet pasiskambink, gal patikslins, kad nevažiuotum be reikalo.

tai kad anas siuntimas jau likes Kaune iklijuotas i kortele... karta taip nuvazaivau susitarus tik su daktrau, bet be siuntimo, tai gavau nuo seseles bart... Eisiu ketvirtadeini pas daktare, tai bandysiu prasyt siuntimo- ji turetu zinot, ar reikia, ar ne...

Aš kraują pridaviau sausio 10 d., bet man liepė ateiti kai turėsiu genetikos atsakymus. Skambinau Abraičiui mobiliu, bet jis mintinai neatsiminė tiksliai, o pažiūrėti atsakymų neturėjo galimybės, sakė ateisi ir pažiūrėsim, bet atrodo kažką rado. Aišku negaliu 100 tikėt, kad mane prisiminė, būtų naivu, bet gal. Nesu aš labai drąsi, tai neišdrįsau be talonėlio eiti anksčiau, tai ir laukiu kovo 21, kai jau bus gal ir genetiniai atsakymai.
Manau tau jau atsakymai irgi turėtų būti, sako apie mėnesį laiko daro, tai jau bus daugiau praėję.



Sidrute, iš visos širdies linkiu tau daug daug stiprybės, vidinės jėgos

Aš iš patirties žinau, kad geriau niekam nesakyti apie nėštumą, kad nereikėtų ir aiškintis, ir skaudintį artimųjų. Antrąjį kartą aš net mamai nesakiau... žinojom tik mes su vyru. Nereikėjo nieko niekam aiškitni, tyliai abu iškentėm. Turbūt liaudiški prietarai turi prasmės.



hmm mano siuntimas buvo sausio 4 abrazijai, o dabar tik kovo 21 d. eisiu atsakymų, nes anksčiau nebuvo ta atsakymų, tai talonų, įdomu ar reik siuntimo iš naujo, gal geriau pasiimt, kad neišvarytų

na va, pasakojau jums savo drauges bedas... Tai dar ja namo paleido 2 savaitems - po to dar stebes, kiek vaikas paauges... as paziuirejau literaturoj, kad normalaus svorio tas jos vaisukas, o daktarai jai aiskina, kad ne... tikek kuo nori... svarbiausia neprarast vilties ir galbut viskas bus gerai. pasimelskit, kam nesunku, uz mano drauge.... ir mane....

Būtinai pasimelsiu, svarbiausia neprarasti vilties ir nepasiduoti, kol nėra 100 garantijos, kad viskas blogai, tol lieka viltis, kuri dažnai išsipildo.
Kaune yra labai miela Šv.Gertrūdos bažnytėlė su stebuklingu kryžiumi ir žvakių koplytėlė, kai būna labai sunku einu ten uždegti žvakutę ir pasimelsti. Dievas tikrai padeda ištverti kančias ir išklauso maldų. Nesu labai aktyvi katalikė, bet tikiu, kad mus Dievas išklausys...