Netikiu, kad mokyklinio amžiaus vaikas visai visai nesuvokia, kas yra brangu ir kas pigu, kas yra būtinybė, o kas pramoga. Ir kas yra mados reikalas, o kas jam pačiam svarbu. Tiksliau, gal vienas aiškiai skiria, kitas pasiduoda spaudimui (draugai, aplinka), bet čia ne tik vaikų problema, o ir suaugusių - reklama skirta visiems. Be to, kai nebuvo televizinės reklamos, buvo draugų rekomendacijos, gražūs prekių įpakavimai, švari turgaus vieta, maloni pardavėja. Reklama ta ar kita forma yra tiek, kiek žmonija egzistuoja
Tik vieni linkę remtis savom smegenim, o kitų sprendimus labiau įtakoja kitų nuomonė. Tik vaikas, ne taip kaip suaugęs, turi tėvus, kurie jam tai gali išaiškint. Kad žinotų O dėl to, ar klausoma yra tėvų, ar paisoma jų rekomendacijų, kas reikalinga ir kas malonu, tai čia irgi tik vienas mažas aspektėlis... Nebūtinai čia galim prisirišt prie telefonų sąskaitų - tas pats galioja ir perkant kramtomas, kortas ir čipsus vietoje pietų, sėdint internete vietoje to, kad ruoštų pamokas, trinantis pakampėm vietoje ėjimo į treniruotę... Yra vaikai, kurie elgiasi pavyzdingai, yra, kurie elgiasi nelabai pavyzdingai ir yra visai nepavyzdingi, kurie ne tik kad mobiliu prapeza, bet dar ir tuos mobiliakus atiminėja, mušasi, rūko, geria ir keikiasi, visokių yra, ir mobiliakas yra tik viena iš galimų neatsakingumo apraiškų, nu
