Pas mus irgi bandė kažką panašaus - nedarysiu pamokų ir kas čia tokio? Mokytoja vis tiek nieko nepadarys. O jis dar tik antroj klasėj buvo... Beje, pirmoj klasėj buvo kita mokytoja, tai tokių kalbų nebuvo - ją gerbė ir jos klausė, tad nemažai priklauso ir nuo mokytojų autoriteto. Tačiau aš išbandžiau visu jūsų būdus - draudimus, skatinimus, pokalbius, net dižą

, bet kai niekas nepadėjo, nusprendžiau - viskas, man gana! Ir pasakiau - mokytis yra tavo darbas, taip, kaip mano darbas yra tvarkyti namus, skalbti ir lyginti, gaminti maistą. Tu nedirbi, ir aš nedirbu. Neskalbiu tavo rūbų, nekeičiu tavo patalynės, negaminu tau valgyti, ir t.t. Kadangi nedirbi - neužsidirbi, todėl mes einam ledų į kavinę, nes nusipelnėsm ir užsidirbom, o tu sėdi namie vienas, nes neužsidirbai... Alkanas, murzinas, be kompo ir teliko - laiptinėj išeinant atjungiu reikiamus saugiklius.

Pora savaičių totalaus karo - tipo, nu ir kas, man ir nereikia, bet kai baigėsi net apatiniai rūbai, pradėjo pilvą skaudėt be šilto maisto, - tai kažkaip ir susitvarkė.... Na, pasikankino jis kurį laiką, mes irgi ne mažiau - sunku laikytis tokio baisaus pažado, bet suveikė.

Ir kitose situacijose darau panašiai - žaislai išmėtyti ar sulaužyti, vadinasi nereikalingi, o tokių daiktų namie nereikia - užtenka atsinešti šiukšlių kibirą į kambarį...