Oi, siaubas! Tavo pasakojimas i pabaiga tikras kosmaras!

Tiesiog neitiketina, kad tokioj issivysciusioj saly, kaip DB, gali vykti tokie nezmoniskumai!!! Pakvieti pagalbos ir negauni, guleti kraujo klane kiaura nakti, naujagimi maitinti SALTU PIENU??????

Sokas, nenuostabu, kad savo pasakojima pavadinai butent taip negatyviai. Man irgi butu toks pat nusiteikimas.
Nors priekaistu ir as turejau priemusiam mano gimdyma personalui, kai praziopsojo kaklelio atsidaryma ir papildoma stresa, kai pasiule linksmasias dujas ir cia pat pamirso apie tai, kai susirinko rytine daktaru komanda apziureti mano atveji ir eme gincytis, kuriam kaip atrodo, ar atsidares kaklelis 9cm, ar 10cm, taip as ir nesupratau, su kiek atsidariusiu gimdziau ir kad nepakankamai aisku buvo pribuvejos veiksmu planas, jinai kazkaip mazai ka kalbejo... O geriausias momentas tai buvo tada, kai stumimo etape akusere mato, kad kazkaip reikalas stringa pusiaukelej, tai atsistojo mano vyrui uz nugaros ir kelias minutes stebejo situacija "is salies", o as apsikabinus savo kojas, nebeturiu, kur isiremti, kad galeciau is visu jegu stumti! Pasijutau tokia bejegiska! Pabego desinys ramstis!

Paskui gerai, kad paklause manes, kaip jauciuosi, sakau, baigiasi jegos. Na tai sako, ir as taip manau. Ir isejo pro duris, likom su vyru dviese ir vaiku - ne namie, ne lauke. Gerai, kad neuztruko ilgai- paaiskejo, kad nuejo pakviesti budinti daktara, as tik spejau pamatyt, kaip suguzejo baltu chalatu kompanija ir tada situacija tapo valdoma.

Et.... Ka padarysi, kas buvo, prazuvo. Tikiuos, kai antra karta gimdysiu, bus kur kas sklandziau ir lengviau, nes bus ir antras kartas, ir kitoj ligoninej.
To paties linkiu ir tau, Daizy222!