
TAIP AS SU VAIKU PRLEIDZIU VIS DIENA, MES ESAME SU JA SUSITRUSIOS KAI AMA PADARO VALGYTI IR SUTVARKO KAMBARIUS TADA EINAM ZAISTI,O KOL AS UZIMTA TAI JI DAZNIAUSIAI PARISO AR SIAIP UZSIEMA VISOKIAIS SAVO REIKALIUKAIS, ATSINESA KEDES PASISTATO NAMUS SUSIGULDO LELES, IR DAR MANE KVIECIA I SVECIUS, O SIAP MES SKAITOM KNYGAS, STATOM PUZLES,DABAR BUS RAMYBE NES SIAS METAIS PAS MUS APSILANKE JAU SENIS SALTIS (ANKSTYVAS) IR ATNESE VAIKUI KOMPIUTERI DOVANU SU 80 ZAIDIMU TAI NAMIE VAIKO NEBERA, IR PATI ANGLU KALBA MOKINASI, KARTOJA ZODZIUS IR NET MOKA ANGLU ABECELE.MANO PANELEI JAU 3 METAI IR 8MEN.

Vaje vaje, kaip ramiau pasidarė, kai sužinojau , kad aš ne viena tokia , kuri nenori žaisti su vaiku. Taip širdį vis diegė, maniau, kad man kažkas netaip arba esu nesiaukojanti mama.
QUOTE(everat @ 2006 11 14, 11:19)
Vaje vaje, kaip ramiau pasidarė, kai sužinojau , kad aš ne viena tokia , kuri nenori žaisti su vaiku. Taip širdį vis diegė, maniau, kad man kažkas netaip arba esu nesiaukojanti mama.


Sveikos,
Ir aš iš tų mamų, kurios visai su vaikais neužsiima. Nu, nepakenčiu. Žinau, kad tai negerai, bet negaliu prisiverst. Mano dukra nuo mažens mane matė su virbalais rankose arbas sėdinčią prie siuvimo mašinos. Ji taip priprato ir jai taip gerai. Aš siūdavau, o ji tame pačiame kambary išsidėliodavo savo indukus ar kitus žaislus. Paklausdavo, ką man padaryt valgyt, aš pagalvodavau, patardavau, paaiškindavau kaip ir ką gaminti. Paskui, aišku, visa tai dar ir "suvalgyt" reikėdavo. Tai tiek to užsiėmimo... Įdomiausia, kad tokia veikla jai tiko. Jau paaugus dažnai sakydavo:
-aš noriu, kad tu siūtum, o aš žaistum. Matyt, tada ji jaučiasi saugi. Dabar jai jau 5, tai laisvą nuo darželio laiką kuičiasi kur nors namie pati arba "įdarbina" ką nors iš namiškių.
O kadangi nesu žaidžianti mama, tai kaip ir daugelis čia rašiusių, įtraukiu į namų ruošos darbus ir savo dukrą. Aplamai paėmus, kuo daugiau namie žmonių ir kuo daugiau veiklos, tuo jai geriau. Pas mus visas bendravimas vyksta per namų ruošos darbus.
Manau, noras ar nenoras su tėvais žaisti priklauso ir nuo vaiko. Maniškė nelabai iš manęs to reikalavo. Buvo laikas, bet tada mums sugalvodavau kitą užsiėmimą arba pasiūlydavau pažaisti vienai.
Ar ji dėl to nelaiminga? Nemanau. Kažkaip randam vienokį ar kitokį užsiėmimą, kad jai nebūtų liūdna. Na, o jei ir ne, tai būna, kad valandėlę ir paslampinėja po namus, kol nusprendžia ką jai veikti.
Ir aš iš tų mamų, kurios visai su vaikais neužsiima. Nu, nepakenčiu. Žinau, kad tai negerai, bet negaliu prisiverst. Mano dukra nuo mažens mane matė su virbalais rankose arbas sėdinčią prie siuvimo mašinos. Ji taip priprato ir jai taip gerai. Aš siūdavau, o ji tame pačiame kambary išsidėliodavo savo indukus ar kitus žaislus. Paklausdavo, ką man padaryt valgyt, aš pagalvodavau, patardavau, paaiškindavau kaip ir ką gaminti. Paskui, aišku, visa tai dar ir "suvalgyt" reikėdavo. Tai tiek to užsiėmimo... Įdomiausia, kad tokia veikla jai tiko. Jau paaugus dažnai sakydavo:
-aš noriu, kad tu siūtum, o aš žaistum. Matyt, tada ji jaučiasi saugi. Dabar jai jau 5, tai laisvą nuo darželio laiką kuičiasi kur nors namie pati arba "įdarbina" ką nors iš namiškių.
O kadangi nesu žaidžianti mama, tai kaip ir daugelis čia rašiusių, įtraukiu į namų ruošos darbus ir savo dukrą. Aplamai paėmus, kuo daugiau namie žmonių ir kuo daugiau veiklos, tuo jai geriau. Pas mus visas bendravimas vyksta per namų ruošos darbus.
Manau, noras ar nenoras su tėvais žaisti priklauso ir nuo vaiko. Maniškė nelabai iš manęs to reikalavo. Buvo laikas, bet tada mums sugalvodavau kitą užsiėmimą arba pasiūlydavau pažaisti vienai.
Ar ji dėl to nelaiminga? Nemanau. Kažkaip randam vienokį ar kitokį užsiėmimą, kad jai nebūtų liūdna. Na, o jei ir ne, tai būna, kad valandėlę ir paslampinėja po namus, kol nusprendžia ką jai veikti.
QUOTE(Klumpė @ 2006 11 29, 10:07)
Nu nesakyk jau taip, nėr tokių kurios visai to nedarytų; kaip ir rašei kažkuo visgi užsiemi


Žaidžiu, o ką daryt, kai nervai nebelaiko


QUOTE(Klumpė @ 2006 11 30, 08:46)
Nervai nelaiko kam: mamai ar vaikui?
Man labai dažnai nervai nelaiko. Tada užstaugiu, ir viskas. Po kiek laiko apsiraminu. Gerai, kad mano mergaitė rami ir gana nesunkiai sukalbama. Be to, dabar jau ir pakankamai didelė. Nežinau, ką daryčiau su hiperaktyviu vaiku.
Man labai dažnai nervai nelaiko. Tada užstaugiu, ir viskas. Po kiek laiko apsiraminu. Gerai, kad mano mergaitė rami ir gana nesunkiai sukalbama. Be to, dabar jau ir pakankamai didelė. Nežinau, ką daryčiau su hiperaktyviu vaiku.
Na, mano tai nepasakyčiau kad hiperis, bet labai aktyvus ir judrus, tai patikėk, kai sugriūna į vieną savaitę kokia sesija, darbe metiniai planai visokie, vyras iki 21:30 darbe ... Tai nervai tikrai man užlinksta....

Aš irgi tikčiau į sąrašiuką mamų, kurios nelabai mėgsta užsiimti žaidimais su vaiku
Nu neturiu kantrybės tiek
Ir po darbo kažkaip pavargti
Namų ruošoj leidžiu vaikui pasireikšti: siurbia, kartais dulkes valo, valgyti padeda ruošti
Bandžiau pamokyti piešti (labai nemėgsta), tai rėkiau staugiau, vaikas sakė - "mama, nerėk taip", tai net gėda pasidarė
Susiimu - ateinu pažaist į jo kambarį -pasakaitau pasaką, o jis "einam nuotraukų skaityt, kur aš mažas buvau..."(tipo žiūrėt)
Jau man tos visos nuotraukos
Ir dar turi konkrečiai papasakoti kada buvo nufotografuota, kokia šventė ar pan., kodėl ir t.t.
O tiee zyzimai...
Labai padeda: -ateisiu pažaist, kai susitvarkysi kambarį - tai kambarys beveik visada tvarkingas



Namų ruošoj leidžiu vaikui pasireikšti: siurbia, kartais dulkes valo, valgyti padeda ruošti

Bandžiau pamokyti piešti (labai nemėgsta), tai rėkiau staugiau, vaikas sakė - "mama, nerėk taip", tai net gėda pasidarė

Susiimu - ateinu pažaist į jo kambarį -pasakaitau pasaką, o jis "einam nuotraukų skaityt, kur aš mažas buvau..."(tipo žiūrėt)



O tiee zyzimai...

Labai padeda: -ateisiu pažaist, kai susitvarkysi kambarį - tai kambarys beveik visada tvarkingas

QUOTE
murzinyte,2006 10 20, 11:00
Bet tai tame ir reikalas, kad zyzimas vyksta dėl to kad žaidimas turi būti toks kokio nori jis ir būtinai , kad kas nors žaistų kartu (be pašalinių darbų)...
Bet tai tame ir reikalas, kad zyzimas vyksta dėl to kad žaidimas turi būti toks kokio nori jis ir būtinai , kad kas nors žaistų kartu (be pašalinių darbų)...

Šiame amžiuje kyla bendravimo su bendraamžiais poreikis, todėl ir prašo, kad žaistumėte kartu. Yra dar viena išeitis - darželis.
QUOTE
Beje anksčiau puikiai žaisdavo vienas, net supykdavo jei norėdavau prisijungti
Maždaug iki 3 m. vaikai nesugeba žaisti bendrų žaidimų, todėl žaidžia vieni.
QUOTE
Brooke,2006 10 29, 18:51
iš mūsų su dukra žaidimo gaunasi taip kad aš "žaidžiu", o ji tik žiūri ir džiaugias rezultatais (...) Baigus paploja ir neša tėčiui parodyt "ką mama pastatė"
iš mūsų su dukra žaidimo gaunasi taip kad aš "žaidžiu", o ji tik žiūri ir džiaugias rezultatais (...) Baigus paploja ir neša tėčiui parodyt "ką mama pastatė"

Dukra iš Jūsų mokosi, esate jai labai didelis autoritetas.
QUOTE
Noa,2006 10 31, 13:33
nešdavo man visus savo meškius ir sakydavo, kad jie verkia. O aš turėdavau arba užmigdyt, panešiot, arba pagydyt, jei skauda. Nu užmigdydavau, baisiai čia, nekiek tų meškių, trys ar keturi
Ir abu išmintingai postringaudavom - va, reikia paglostyti meškiukui pilvelį, kad neskaudėtų, patepti kojytę...
Paskui apsikakodavo meškiai - nuvalydavau, atiduodavau, liepdavau ant puodo sodint. Kai jie, tie patys, antrą kartą būdavo man pristatyti, kaip apsišikę, bardavom kartu tuos meškius, kad padarė ne ten, kur reikėjo, o paskui vėl nuvalydavom ir ant puodo sodindavom. O kai atnešdavo apsišikėlius penktą kartą, liepdavau smekta girdyt
O dabar viskas, baigėsi meškiai, dabar jau žaidžia avarijas. Iš manęs reikia tik komentarų, t. y atsakymų į jo pastabas tai avarijai. Pvz. "mama, boba vėl mašiną sudaužė!"
nešdavo man visus savo meškius ir sakydavo, kad jie verkia. O aš turėdavau arba užmigdyt, panešiot, arba pagydyt, jei skauda. Nu užmigdydavau, baisiai čia, nekiek tų meškių, trys ar keturi

Paskui apsikakodavo meškiai - nuvalydavau, atiduodavau, liepdavau ant puodo sodint. Kai jie, tie patys, antrą kartą būdavo man pristatyti, kaip apsišikę, bardavom kartu tuos meškius, kad padarė ne ten, kur reikėjo, o paskui vėl nuvalydavom ir ant puodo sodindavom. O kai atnešdavo apsišikėlius penktą kartą, liepdavau smekta girdyt

O dabar viskas, baigėsi meškiai, dabar jau žaidžia avarijas. Iš manęs reikia tik komentarų, t. y atsakymų į jo pastabas tai avarijai. Pvz. "mama, boba vėl mašiną sudaužė!"

Fantastiškai daug patirties įgyja vaikai, žaisdami tokius žaidimus. Jūsų aprašyti pavyzdžiai moko vaiką rūpintis artimu žmogumi. Įsivaizduokite, kokia patirtis būtų, jei sakytume: "Ai, nereikia, pavargs ir pats užmigs; kitą kartą tegul pats užpakalį nusivalo; nieko, paskaudės ir praeis".
Man t.p. būdavo "lažas" žaisti, bet dabar džiaugiuosi, kad prisiversdavau. Net lopšines pusiau miegodama niūniuodavau.
QUOTE(klopedija @ 2006 12 03, 20:21)
Šiame amžiuje kyla bendravimo su bendraamžiais poreikis, todėl ir prašo, kad žaistumėte kartu. Yra dar viena išeitis - darželis.
Maždaug iki 3 m. vaikai nesugeba žaisti bendrų žaidimų, todėl žaidžia vieni.
Maždaug iki 3 m. vaikai nesugeba žaisti bendrų žaidimų, todėl žaidžia vieni.
Senos ir gerai žinomos tiesos, darželis lankomas jau beveik 2 metus

O pas mane kažkaip atvirkščiai- iki trejų su puse- niekaip viena pati nežaidė... o dabar vis labiau ir labiau... kartais net sunku patikėt, kad nulipo man nuo galvos ir viena kažkuom užsiima...Jau net ir knygą galiu paskaityt
vakar, mano nustebimui pati viena sudėliojo gana sudėtingą puzlį, o dar prieš savaitę ant trečdalio jo pastrigdavo ir pradėdavo šauktis ( reikalauti
) mano pagalbos...


QUOTE
murzinyte,2006 12 04, 08:06
Senos ir gerai žinomos tiesos
Senos ir gerai žinomos tiesos
Tai gerai
