pagrindinio darbo negalite dirbti dviejose vietose, bet galite dirbti antraeilese pareigose.
Lengvatos: Jūsų negali atleisti is darbo nesant Jūsų kaltės,, Jums gali būti (jŪsų pageidavimu nustatytas ne visas darbo laikas, t.y. sumazinant darbo dienų skaičių, arba darbo valandų. , Jums negali nustatyti viršvalandžių, skirti naktinio darbo, budėjimo, skirti dirbti poilsio ir švenčių dienomis be Jūsų sutikimo. kolektyvinėje darbo sutartyje gali būti nustatytos kitokios garantijos.
Sveiki, esu vaikelio auginimo atostogose (jam 1,5 m). Jau buvau pradejusi dirbti kitame darbe, bet is senojo neisejau. Dabar turiu iseiti is naujo savo noru, ir is tiesu to noriu, nes Vadovas yra tironas, ir vidutinis laikas, kiek istaigoje pradirba zmones - 3 menesiai. As dirbau du. Taigi, iseinu is sio darbo ir ketinu sugrizti i senaja darboviete, bet ten sako nera pinigu (gauna inigus is biudzeto) ir man gali pasiulyti priverstines pravaikstas - kai ant popieriaus 900 lt ir i darba neinu. Ar gali tai siulyti besilaukianciai - si suma kelis karttus mazesne uz mano atlyginima.
Aciu labai uz atsakyma
Aciu labai uz atsakyma
Norejau pasiteirauti del darbo dienos sutrumpinimo 1 val pries sventines dienas. Jei sventine diena ispuola sestadieni, kuris ir taip yra nedarbo diena, ar vistiek penktadienis sutrumpinamas 1 val.???
QUOTE(Šypsena @ 2004 12 10, 15:55)
Norejau pasiteirauti del darbo dienos sutrumpinimo 1 val pries sventines dienas. Jei sventine diena ispuola sestadieni, kuris ir taip yra nedarbo diena, ar vistiek penktadienis sutrumpinamas 1 val.???
taip.
Norėjau paklausti, ką daryti darbuotojui, kai darbdavys be jokio pagrindo parašo papeikimą. Jeigu teisingai įsivaizduoju, papeikimas gali būti parašytas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
O čia net pats papeikimo teksta skamba absurdiškai. Situacija tokia: buvo sprendžiamas darbuotojo atleidimo klausimas; tas atleidžiamas darbuotojas 12.30 ryte atnešė nedarbingumo lapelį, (apie ką buvo įspėjęs prieš dieną) ir 12.30 per pietus visi atleidimo dokumentai buvo sutvarkyti. O šefas gerai pašventęs nusprendė, kad viskas turėjo būti padaryta 12.29. Tai tokį papeikimą ir parašė:
darbuotojas toks ir toks atnešė nedarbingumo pažymėjimą 12.30, bet jo atleidimo klausimas turėjo būti išspręstas 12.29 ir dėl personalo vadybininkės kaltės tas nebuvo laiku padaryta už ką jai papeikimas.
O žmogus gavęs papeikimą dirba labai gerai. Ar čia jam spjauti ir nekreipti dėmesio, ar kažkaip reikėtų savo nesutikimą pareikšt su tokia absurdiška nuobauda???
O čia net pats papeikimo teksta skamba absurdiškai. Situacija tokia: buvo sprendžiamas darbuotojo atleidimo klausimas; tas atleidžiamas darbuotojas 12.30 ryte atnešė nedarbingumo lapelį, (apie ką buvo įspėjęs prieš dieną) ir 12.30 per pietus visi atleidimo dokumentai buvo sutvarkyti. O šefas gerai pašventęs nusprendė, kad viskas turėjo būti padaryta 12.29. Tai tokį papeikimą ir parašė:
darbuotojas toks ir toks atnešė nedarbingumo pažymėjimą 12.30, bet jo atleidimo klausimas turėjo būti išspręstas 12.29 ir dėl personalo vadybininkės kaltės tas nebuvo laiku padaryta už ką jai papeikimas.
O žmogus gavęs papeikimą dirba labai gerai. Ar čia jam spjauti ir nekreipti dėmesio, ar kažkaip reikėtų savo nesutikimą pareikšt su tokia absurdiška nuobauda???
aš dabar nesvarstysiu teisėtai ar ne buvo pareikštas papeikimas, nes gali daryti tik teismas ir iš mano pusės galbūt būtų nelabai etiška.
bet tu be abejo gali skųsti drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijai arba teismui. aš asmeniškai, jeigu būčiau įsitikinus savo teisumu tikrai skųsčiau drausminę nuobaudą, bet reikia nepamiršt, kad poto sąlygos darbe gali pasaidaryti nelabai pakenčiamos.
bet tu be abejo gali skųsti drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijai arba teismui. aš asmeniškai, jeigu būčiau įsitikinus savo teisumu tikrai skųsčiau drausminę nuobaudą, bet reikia nepamiršt, kad poto sąlygos darbe gali pasaidaryti nelabai pakenčiamos.
atleisti gali, bet neprivalo.
iš darbo kodekso.
286 straipsnis. Darbo ginčus nagrinėjantys organai
1. Darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai
nenustato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja:
1) darbo ginčų komisija;
2) teismas.
2. Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami šio Kodekso X
skyriuje nustatyta tvarka.
288 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sudarymas
1. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus
darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka
darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovą savo
įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys.
2. Jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta
darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai
adresuotą prašymą, nedelsdamas privalo paskirti darbo ginčų
komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
4. Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui
eina darbuotojų ir darbdavio atstovai.
289 straipsnis. Darbo ginčų komisijos įgaliojimai
Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas,
nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai
nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos.
290 straipsnis. Darbo bylos parengimas nagrinėti darbo ginčų
komisijoje
1. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo,
atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės,
darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir
įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai
suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.
2. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, o
jeigu jo nėra, - darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis).
Raštvedys prašymą užregistruoja, praneša darbo ginčų komisijai,
parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus,
skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims
apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įteikia atsakovui prašymo
kopiją.
291 straipsnis. Darbo ginčų komisijos posėdžiai
1. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau
kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas
turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo
padavimo dienos.
2. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame
dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.
292 straipsnis. Bylos nagrinėjimas, sprendimo priėmimas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir
darbdavio atstovų - darbo ginčų komisijos narių susitarimu.
2. Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė, darbo ginčų
komisijos protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas
nepriimtas.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų
komisijos protokolą. Jo formą tvirtina Vyriausybė. Protokolą
pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas, nariai ir raštvedys.
Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti
nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta
iki sprendimo įvykdymo dienos. Darbo ginčų komisijos raštvedys
darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus, -
išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia
dalyvaujantiems byloje asmenims.
293 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimą per dešimt dienų nuo jo
nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę
apskųsti teismui. Skundas paduodamas darbo ginčų komisijos
raštvedžiui ir adresuojamas teismui. Gavęs skundą, darbo ginčų
komisijos raštvedys skundo nuorašą įteikia byloje dalyvaujantiems
asmenims, o patį skundą ir darbo ginčo bylą per septynias dienas
pasiunčia teismui.
2. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.
294 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per
dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, jei sprendime
nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas.
2. Kai atsakovas neįvykdo darbo ginčų komisijos sprendimo per
šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, darbuotojas raštu
kreipiasi į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas
priverstinai pagal nustatytą teismo sprendimų vykdymo tvarką.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio
Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra
apskundžiamas teismui.
296 straipsnis. Kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai
Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris
mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad
pažeistos jo teisės.
302 straipsnis. Darbo ginčų komisijos ir teismo išlaidos
1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.
2. Teismo išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
3. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų
mokėjimo.
iš darbo kodekso.
286 straipsnis. Darbo ginčus nagrinėjantys organai
1. Darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai
nenustato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja:
1) darbo ginčų komisija;
2) teismas.
2. Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami šio Kodekso X
skyriuje nustatyta tvarka.
288 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sudarymas
1. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus
darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka
darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovą savo
įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys.
2. Jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta
darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai
adresuotą prašymą, nedelsdamas privalo paskirti darbo ginčų
komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
4. Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui
eina darbuotojų ir darbdavio atstovai.
289 straipsnis. Darbo ginčų komisijos įgaliojimai
Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas,
nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai
nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos.
290 straipsnis. Darbo bylos parengimas nagrinėti darbo ginčų
komisijoje
1. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo,
atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės,
darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir
įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai
suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.
2. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, o
jeigu jo nėra, - darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis).
Raštvedys prašymą užregistruoja, praneša darbo ginčų komisijai,
parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus,
skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims
apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įteikia atsakovui prašymo
kopiją.
291 straipsnis. Darbo ginčų komisijos posėdžiai
1. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau
kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas
turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo
padavimo dienos.
2. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame
dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.
292 straipsnis. Bylos nagrinėjimas, sprendimo priėmimas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir
darbdavio atstovų - darbo ginčų komisijos narių susitarimu.
2. Jei darbo ginčų komisijos nariai nesusitarė, darbo ginčų
komisijos protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas
nepriimtas.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų
komisijos protokolą. Jo formą tvirtina Vyriausybė. Protokolą
pasirašo darbo ginčų komisijos pirmininkas, nariai ir raštvedys.
Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti
nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi būti išmokėta
iki sprendimo įvykdymo dienos. Darbo ginčų komisijos raštvedys
darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus, -
išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia
dalyvaujantiems byloje asmenims.
293 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimą per dešimt dienų nuo jo
nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę
apskųsti teismui. Skundas paduodamas darbo ginčų komisijos
raštvedžiui ir adresuojamas teismui. Gavęs skundą, darbo ginčų
komisijos raštvedys skundo nuorašą įteikia byloje dalyvaujantiems
asmenims, o patį skundą ir darbo ginčo bylą per septynias dienas
pasiunčia teismui.
2. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.
294 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymas
1. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per
dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, jei sprendime
nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas.
2. Kai atsakovas neįvykdo darbo ginčų komisijos sprendimo per
šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, darbuotojas raštu
kreipiasi į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas
priverstinai pagal nustatytą teismo sprendimų vykdymo tvarką.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio
Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra
apskundžiamas teismui.
296 straipsnis. Kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai
Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris
mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad
pažeistos jo teisės.
302 straipsnis. Darbo ginčų komisijos ir teismo išlaidos
1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.
2. Teismo išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
3. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų
mokėjimo.
QUOTE(Valida @ 2005 01 05, 10:23)
O žmogus gavęs papeikimą dirba labai gerai. Ar čia jam spjauti ir nekreipti dėmesio, ar kažkaip reikėtų savo nesutikimą pareikšt su tokia absurdiška nuobauda???
As ne is teisines, o is praktines puses
Darbo gincu komisijos yra ne visur, reiskia, zmogelis gali ramia sazine eit i teisma. Teoriskai
Man regis, teismas, gaves tokia byla, labai juoktusi Nagi tikrai nesamone, kad 29 min. apsprende, o 30 min gavo biuleteni. Tegu jie parodo savo darbo planus taip minutem fiksuojamus... Tegu irodo, kad taip imonej visada dirbama, toks darbo stilius 
Gerai, kad dar ne dviem sekundem pavelavo... Taigi is praktines puses paprasciausia butu nueit pas darbdavi ir pasakyt, kad atsiimtu papeikima arba eisi i teisma, bo visa tai lozhj, pi*diozhj da pravakacija...
... Aisku, jei pasiaiskinime nepripazinai kaltes O geriausia, jei darbdavys asilas ir is viso nepaprase pasiaiskinimo. Tada principe nesamone visas tas papeikimas. Be mano zinios ir komisijos surasyto akto as galiu gaut papeikima uz tai, kad skraidziojau po darbines patalpas palubem, kojom mataruodama, sparneliais veduodama, vietoje to, kad dirbciau, ir tai truko visa darbo diena, bet jo majo, kas tai irodys?
Hobo, jeigu nesunku dar klausimėlis:
Pagal DK staipsnį 131 str. darbuotojo negalima atleisti nedarbingumo ir jo atostogų metu. O jeigu jis pats to nori, tarkim, turėdamas nedarbingumą išeiti iš darbo ir parašo prašymą, kaip reikėtų elgtis darbdaviui? Mūsų juristas teigia, kad tokiu atveju galim atleist.
Pagal DK staipsnį 131 str. darbuotojo negalima atleisti nedarbingumo ir jo atostogų metu. O jeigu jis pats to nori, tarkim, turėdamas nedarbingumą išeiti iš darbo ir parašo prašymą, kaip reikėtų elgtis darbdaviui? Mūsų juristas teigia, kad tokiu atveju galim atleist.
