. va tada pagalvojau, kaip baisu, jei kiti nusprestu uz mane ir mano vaika. O anyta apie tikrus atvejus kalbejo 
As irgi uz. Tik viena karta labai baisu pasidare, kai dar nescia buvau, snekejom su anyta apie apsigimimus, vaiku ligas ir pan., ir ji pasake, kad jei vaikas apsigimes gimsta, geriau artimiems pasisneket su gydytojais, kad jam kokiu vaistu suleistu, o mamai tepasakyt, kad neisgyveno . va tada pagalvojau, kaip baisu, jei kiti nusprestu uz mane ir mano vaika. O anyta apie tikrus atvejus kalbejo
. va tada pagalvojau, kaip baisu, jei kiti nusprestu uz mane ir mano vaika. O anyta apie tikrus atvejus kalbejo
Baisus atvejis, as manau kad tai yra zmogzudyste, juolab kad gydytojai tai padaro be tevu sutikimo, o juolabiau zinios. 
Siaip eutanazijai pritariu, bet tik tuo atveju kai tam gali buti pritarta ar pacio ligonio, o jei jis nesamoningas tai jo seimos.
Cia aisku atsiranda ir piktnaudziavimo galimybe: tarkim, isivaizduokim situacija: susirgo labai turtingas dedule, ir guli jis ligoninej be samones. Susirenka gerieji artimieji ir nusprendzia nelaukti kol jis atsigaus, atjungti nuo aparatu palaikanciu gyvybe.
Siaip eutanazijai pritariu, bet tik tuo atveju kai tam gali buti pritarta ar pacio ligonio, o jei jis nesamoningas tai jo seimos.
Cia aisku atsiranda ir piktnaudziavimo galimybe: tarkim, isivaizduokim situacija: susirgo labai turtingas dedule, ir guli jis ligoninej be samones. Susirenka gerieji artimieji ir nusprendzia nelaukti kol jis atsigaus, atjungti nuo aparatu palaikanciu gyvybe.
| QUOTE (Medeina @ 2004 10 07, 10:15) |
| Aš manau,kad mano tėčiui tą patį padarė Klinikų reanimacijoj.. |
Jazau
As kalbejau apie atvejus, kai tai nusprendzia artimieji, ir ne is kokiu paskatu nedoru, bet kaip geriausia iseiti tame reikale.
| QUOTE (Kaja @ 2004 10 07, 09:32) |
| Kiekvienas turi teise iseiti is gyvenimo taip kaip nori - svarbiausia,ko gero, oriai. |
o as nelinkusi pritarti tavo nuomonei, Kaja. Manau, jei Dievas leme zmogaus atejima i pasauli ir atsiunte jam tokia lemti, tai nederetu savivaliauti ir tam priesintis.. Be to eutanazijos iteisinimas - tai teisiniu ir etiniu savoku susikirtimas.
Atviras klausimas visoms.. ar manote, kad tai kas teisiskai yra teiseta - siuo atveju eutanazijos iteisinimas - yra ir etiska?? Sakysite taip? Tada isivaizduokite save gydytojo vietoje. Situacija reali, vyko JAV, Oregono valstijoje (joje eutanazija yra iteisinta) pries 1metus laiko. moteriai iki gimdymo liko 9 savaites, ji pateko i avarija, mire jos smegenys. Ar detumete visas pastangas i tai, kad ji tas 9 sav dar butu palaikoma aparatu del naujagimio issaugojimo ar ju net neprijungtumete (aktyvi eutanazija)??? Artimieji nusprende gyvybe palaikyti. Gime 2kg mergaite. Po jos gimimo aparatus atjunge ir moteri palaidojo... Aisku ir vel konfliktas su etika - mirusiojo kuno isniekinimas?? poilsio nesuteikimas?? artimuju egoistiskumas??
Papildyta @ [mergetime]1100035662[/mergetime]
Dabar esanti situacija eutanazijos klausimu yra bet kuriuo atveju parankesne teisininkui nei gydytijui. Tarkim ligonis rastu atsisako gydytoju paslaugu ir gyvybes gelbejimo bet kokiu budu, o skausmo akimirka praso padeti, ji gelbeti. Ka daryti?? Hipokrato priesaika gydytojas pasizada padeti kiekvienam, taciau sioje situacijoje isgelbejes gyvybe jis gali pakliuti netgi i kalejima del to, kad elgesi pries ligonio valia, issakyta rastu. Kaip elgtis gydytojui?? Ar gali is nepadeti ir leisti zmoui tiesiog mirti?? Gal tada geriau tokim ligoniui butu net nesikreipti mi medikus, jei jam ju paslaugu nereikia?? Taip abiem pusem lengviau butu. sioje situacijoje svaresni teisiniai aspektai, gydytojo morale, zmoniskas noras padeti ir etika tarsi paminami. Teisininkai gyvybe isgelbejusi gydytoja uz tokia pagalba ramia sazine ikistu uz grotu, nors apie medicina ir urgentines situacijas net zalio supratimo neturi.. Forumieciai - teisininkai nesupykit
Siuo metu as daznai pagalvoju apie si baisu,bet kartu ir reikalinga dalyka.Mano mociute kankinasi tokiuose skausmuose,kad net morfijus nelabai padeda.Baisu ziureti, o dar labiau skaudu kai matau sitaip kencianti man brangu zmogu,bet pati to padaryti negaleciau.
As UZ 
Manau, nereikia sureiksminti fakto, kad "patys ligoniai per daznai rinksis toki buda iseiti". Deja, daugelis tokiu ligoniu buna jau senai "iseje". O pries eutanazija pries pasisakyti gali tik tokio artimo ligonio neturejes asmuo. Cia man taip atrodo. Leisti zmogui egzistuoti skausme ir be suvokimo laso yra savanaudiska ir ziauru.
Manau, nereikia sureiksminti fakto, kad "patys ligoniai per daznai rinksis toki buda iseiti". Deja, daugelis tokiu ligoniu buna jau senai "iseje". O pries eutanazija pries pasisakyti gali tik tokio artimo ligonio neturejes asmuo. Cia man taip atrodo. Leisti zmogui egzistuoti skausme ir be suvokimo laso yra savanaudiska ir ziauru.
As esu uz, juk tai butu pacio zmogaus valia nebesikankinti.
Kai liga nebepagydoma, o zmogus tik kaknkinasi, juk reikia leisti ir jam ilsetis.
Taciau tuo "gelbetoju" buti nenoreciau...
Kai liga nebepagydoma, o zmogus tik kaknkinasi, juk reikia leisti ir jam ilsetis.
Taciau tuo "gelbetoju" buti nenoreciau...
As visiskai uz. Labai patiko pasakymas "ori mirtis", nu tikrai nenoreciau kelis metus kankintis pati ir kankinti artimuosius.
O kaip rase Medeina, pas mus giminej buvo panasus atvejis: dedei 37m. nustate smegenu augli, pagulde i ligonine, isleido savaitgaliui namo (pirmadieni turejo operuoti) ir sekmadieni mire, bet nuo itarimu iki mirties praejo nepilnai dvi savaites. Pazystamu gydytoju ir giminiu buvo n+1. Paskui vienas pasake, kad jie nutare pratempti kelias dienas, nes auglys buvo tokioj vietoj, kad operacijos sekme keli procentai, o jau buvo itarimu, kad apemes visas smegenis. Sake,kad pabijojo zmogu pasmerkti lovai ilgam. Ir tikrai niekas nepagalvojo, kad gydytojai padare neteisingai, nes butu perdaug sunku vietoj gyvybingo zmogaus atsiminti "gyva lavona".
Nezinau, gal as taip ramiai ziuriu i tai, nes tarp mano artimuju buvo siaubingai daug mirciu, bet su greita mirtim lengviau susitaikyti, negu kiekviena diena ieinant i kambari galvoti, ar dar gyvas. Ir taip kelis metus.
O kaip rase Medeina, pas mus giminej buvo panasus atvejis: dedei 37m. nustate smegenu augli, pagulde i ligonine, isleido savaitgaliui namo (pirmadieni turejo operuoti) ir sekmadieni mire, bet nuo itarimu iki mirties praejo nepilnai dvi savaites. Pazystamu gydytoju ir giminiu buvo n+1. Paskui vienas pasake, kad jie nutare pratempti kelias dienas, nes auglys buvo tokioj vietoj, kad operacijos sekme keli procentai, o jau buvo itarimu, kad apemes visas smegenis. Sake,kad pabijojo zmogu pasmerkti lovai ilgam. Ir tikrai niekas nepagalvojo, kad gydytojai padare neteisingai, nes butu perdaug sunku vietoj gyvybingo zmogaus atsiminti "gyva lavona".
Nezinau, gal as taip ramiai ziuriu i tai, nes tarp mano artimuju buvo siaubingai daug mirciu, bet su greita mirtim lengviau susitaikyti, negu kiekviena diena ieinant i kambari galvoti, ar dar gyvas. Ir taip kelis metus.
as uz. maciau daug beviltisku ligoniu. maciau kaip atjungiama nuo kvepavimo aparatu. jei nera iteisintos eutanazijos, nereiskia, kad ji nevykdoma.
nemanau, kad labiau uz mus issivyste olandai, nesuprato ka daro iteisindami eutanazija.
nemanau, kad labiau uz mus issivyste olandai, nesuprato ka daro iteisindami eutanazija.
Esu visom keturiom uz eutanazija. Maciau kaip mano mama keturis metus sirgo. Istvere kruva operaciju, metus laiko nesikele is lovos. Verkdavo ir cypdavo is skausmo, ir su kiekviena diena vis labiau. Ka sake medikai??? O gi tai, kad kankinsis kol sirdis laikys. Pasveikti buvo beviltiska. Ji buvo prote visa ta laika, ji zinojo kuo tai baigsis. Tai dar labiau ja zlugde. O buvo be galo stipri moteris. Mes visi zinojom kas jos laukia. Mums, vaikams, netektis ar ansciau ar veliau - tragedija, o ji kentejo ir skausma ir musu asaras. Baisu yra, kai tave pakviecia mama, gulinti patale ir ramiu tonu be asaru nusimauna savo ziedus ir sako: cia tau, dukrele, prisiminimui. Isivaizduokit ka as tuos visus 4 metus isgyvenau. Ji mire per mano 19-ta gimtadieni (tiksliau laidojom ta diena). Kas to nemate - nesupras, o kas tai patyre - visada bus už. Siaubinga matyti, kai tavo artimam zmogui verciasi akys, galva guzais (nuo kaulu vezio), kai kiekvienas prisilietimas sukelia klyksma,.....
| QUOTE (Aidar @ 2004 11 10, 10:40) |
| Esu visom keturiom uz eutanazija. Maciau kaip mano mama keturis metus sirgo. Istvere kruva operaciju, metus laiko nesikele is lovos. Verkdavo ir cypdavo is skausmo, ir su kiekviena diena vis labiau. Ka sake medikai??? O gi tai, kad kankinsis kol sirdis laikys. Pasveikti buvo beviltiska. Ji buvo prote visa ta laika, ji zinojo kuo tai baigsis. Tai dar labiau ja zlugde. O buvo be galo stipri moteris. Mes visi zinojom kas jos laukia. Mums, vaikams, netektis ar ansciau ar veliau - tragedija, o ji kentejo ir skausma ir musu asaras. Baisu yra, kai tave pakviecia mama, gulinti patale ir ramiu tonu be asaru nusimauna savo ziedus ir sako: cia tau, dukrele, prisiminimui. Isivaizduokit ka as tuos visus 4 metus isgyvenau. Ji mire per mano 19-ta gimtadieni (tiksliau laidojom ta diena). Kas to nemate - nesupras, o kas tai patyre - visada bus už. Siaubinga matyti, kai tavo artimam zmogui verciasi akys, galva guzais (nuo kaulu vezio), kai kiekvienas prisilietimas sukelia klyksma,..... |
Na bet nejau tu is tiesu butumei ryzusi motina atiduoti mirciai??? Ar butum galejusi?? Nejau nemanei, kad ji norejo gyventi iki paskutines minutes, jei ne tas skausmas.. Svarbiausia tokiais atvejais uzduotis yra skausmo kliniku darbas. Juk yra skiriami narkotiniai analgetikai (vaistai, ypac stipriam skausmui malsinti), kuriuos sergantysis gali vartoti kada jam reikia..
Suprantu apie ka tu kalbi, nes mano mociute sirgo tokia pacia vezio forma..baisu ir gaila budavo matyti jos kancias. Tiesa mociute mire pries 15 metu, kai su skausmu nebuvo taip kovojama kaip siandien.. Prisimenu ir tai, kad ji vis balsiai prasydavo Dievo ja pasiimti, tacaiu net ir tai girdint nei vienam nekilo minciu jai padeti iseiti...
Uzjauciu tave.
