Uz eutanazija.Nieko nera baisiau uz artimojo kancias ir negalejima jam padeti.Ar teko matyti zmogu kaip azuola,bet negalinti visiskai savarankiskai kvepuoti?Man teko.Buciau galejusi pati badaryti viska,kad tik zmogus nesikankintu.
Visiskai pritariu mamai39.nieko baisiau nera kai zmogus kankinasi.
jeigu kancios beprasmes-as uz tai kad jas nutraukti
QUOTE(Soul @ 2004 11 11, 09:16)
Mano mama guli patale jau 11 metų, kai susirgo jai buvo tik 36-eri:( Ir gyvena amžinuose skausmuose, spazmuose, problemos su šlapinimusi, tuštinimusi, vandenimis plaučiuose, dantimis, širdies ritmo sutrikimais:(( Psichologiškai jau išvis patyliu- juoda duobė, pyktis ant viso pasaulio:(( Jei LT būtų įteisinta eutanazija, mes vis viena nieko nebūtume nusprendę- mes buvome nepilnamečiai mamos globėjai...O dabar, jei tai būtų įmanoma ir ateitų ta kritinė valanda, visgi norėčiau, kad tą lemtingąjį "TAIP" ištartų mano brolis, aš nesugebėčiau, nors ir kaip man jos gaila...
Tokiu atveju, kai žmogus sąmoningas ir gali valdyti rankas, manyčiau patį eutanazijos aktą turėtų atlikti jis pats, nes vis tik tai turi būti paties nepagydomai sergančio žmogaus pasirinkimas. Artimajam tai atlikti, žiūrint į viską suprantančio mylimo žmogaus akis, turėtų būti nerealiai sunku, o sąžinė paskui gali graužti visą likusį gyvenimą. Kitas variantas - kai žmogus jau nesąmoningas, bet čia jau tikriausiai turėtų galioti tam tikros taisyklės.
QUOTE(Afroditte @ 2005 02 22, 16:47)
Aš manau taip pat. Tik norėčiau būti sąmoninga, kad galėčiau tokį sprendimą priimti pati. Labai nenoriu skaudinti savo vaikų ir versti juos rinktis už mane
QUOTE(vobla @ 2004 10 06, 19:03)
Pritariu...tik duok Dieve, kad tokio sprendimo niekuomet netektų priiminėt...
bet kartais tai buna pati geriausia iseitis nei buti vegetuojancia butybe
Pritariu
Ramunita, zuikiausia, pasidomekit Morfino veikimu ir jo poveikiu, tada ir sakykite. O kad po operaciju leidzia Morfina, tai taip, bet ne kas pusvalandi ir ne po keleta ampuliu ir ne kelis menesius......
Retorika: ar tie, kurie negalėtų "paklet rankos", nes tai nuodemė, baisu, žiauru ir pan. yra... ne savotiški egoistai?
Dar keistas pastebėjimas: gyvūną nušauna, užmarina, kad NESIKANKINTŲ.
Įdomu... o žmogaus kančia silpnesnė???
Dar keistas pastebėjimas: gyvūną nušauna, užmarina, kad NESIKANKINTŲ.
Įdomu... o žmogaus kančia silpnesnė???
QUOTE(Tushka @ 2005 02 24, 12:11)
Retorika: ar tie, kurie negalėtų "paklet rankos", nes tai nuodemė, baisu, žiauru ir pan. yra... ne savotiški egoistai?
Dar keistas pastebėjimas: gyvūną nušauna, užmarina, kad NESIKANKINTŲ.
Įdomu... o žmogaus kančia silpnesnė???
Dar keistas pastebėjimas: gyvūną nušauna, užmarina, kad NESIKANKINTŲ.
Įdomu... o žmogaus kančia silpnesnė???
Na, aš vis tik lieku prie nuomonės, kad sąmoningas žmogus sprendimą turi priimti pats. O apie gyvūnus - iš užmigdžiusių savo šunis žmonių girdėjau, kad po to veiksmo nė kiek ant dūšios nepalengvėja. Nesvarbu, kad protas sako, jog tai pats geriausias sprendimas, bet kaip tai turėtų būti sunku psichologiškai. Juk dažniausiai viltis, kad viskas pagerės, nepalieka iki paskutinės akimirkos.
Nesu susidūrusi su nepakeliamom žmogaus kančiom, tai net nežinau ką ir pasakyt tokia tema
Neįsivaizduoju, kaip jausčiausi, jei nepagydomai susirgtų ir baisius skausmus kentėtų man artimas žmogus. Iš šalies žiūrint tai viskas paprasčiau, atrodo, jei kankinasi ir vistiek greitai mirs, tai geriau baigt viską ir palengvės tiek sergančiajam, tiek ir artimiesiems. Bet tai po visko kaip jaustis?
Įteisint eutanaziją gal ir reikia, kiekvienas galės rinktis kaip jam geriau. Bet aš asmeniškai tai gal ir nesirinkčiau. Sau - taip, bet mamai, tėčiui, seneliams - neįsivaizduoju, kad galėčiau taip padaryt
Neįsivaizduoju, kaip jausčiausi, jei nepagydomai susirgtų ir baisius skausmus kentėtų man artimas žmogus. Iš šalies žiūrint tai viskas paprasčiau, atrodo, jei kankinasi ir vistiek greitai mirs, tai geriau baigt viską ir palengvės tiek sergančiajam, tiek ir artimiesiems. Bet tai po visko kaip jaustis?
Įteisint eutanaziją gal ir reikia, kiekvienas galės rinktis kaip jam geriau. Bet aš asmeniškai tai gal ir nesirinkčiau. Sau - taip, bet mamai, tėčiui, seneliams - neįsivaizduoju, kad galėčiau taip padaryt
















