Krizė šeimoje

#169
O mes su savo vyru (na tuo, buvusiu avinu avinu laugh.gif ) oi oi oi, is kokios krizes isbridom. Daugelis tikriausiai prisimena mano didzias raudas forume sia tema.

O dabar gyvenam ir toliau ketinam gyventi kartu, jei nesugris buvusios problemos, del kuriu as ji sekmingai praspirti ruosiausi. Nesakau, kad dabar jau esam tokie visiskai dvi obuolio puseles. Pasipykstam ir kartais su tokiais trenksmais, kad jidryshtvairoges mad.gif Bet is esmes tie pykciai negali buti skyrybu priezastimi, nes ta pati vakara susitaikom.

Jis gere. Nesakau, kad jau buvo visai nusilakes, bet man itarimu jau buvo kile, kad tuoj sitaip ir bus. Ir po paskutinio jo siurbtelejimo, cia buvo vasaros pabaigoj, as eilini syki jam liepiau susikrauti smutkes ir nesdintis. Jis eilini syki pamane, kad as isip ji gasdinu, tad nusprende pagasdinti ir mane. Na, tipo tuo, kad issines visa buitine technika, nes jinai pirkta jo vardu (o mes penkerius metus gyvenam nesusituoke). As jam liepiau nekalbeti nieku ir patariau uzgyventa turta pasidalinti graziuoju, kitaip teks ji dalinti teisme ir dar sumoketi teismo visas islaidas, kurios gali siekti beveik visa musu uzgyventi turtelio verte. ir dar priduriau, kad siuo klausimu jau konsultavausi su teisininkais. Butent tas sakinys ji ir pribaige. Kita ryta prasiciuchijo ir paklause, kaip mes toliau gyvensim. Sakau, niekaip. Skyrybos ir taskas mad.gif Jis visaip puole aiskinti, kad renkuosi pati lengviausia varianta, kad skirtis jis nenori ir butinai turi gyventi kartu su dukra. Eilini syki prisieke, kad kai kuriuos mano pageidavimus (na, kaip mano manymu turi atrodyti vyras, seimos zmogus) vykdys be islygu.

Nebegeria del to, kad darba pakeite. Dabar jam lengviau, kai pagundu nebera ir latrai aplinkui nebesisukioja. O siuo metu, kai as pakeiciau darba ir man pradzia yra sunki ne tik moraliskai, bet ir finansiskai, jis labai kantriai mane palaiko ir remia. Tiesiog jauciu peti salia.
Atsakyti
#170
QUOTE (Smurka @ 2004 10 20, 15:59)
Nesakau, kad dabar jau esam tokie visiskai dvi obuolio puseles. Pasipykstam ir kartais su tokiais trenksmais, kad jidryshtvairoges mad.gif

man atrodo, kad kartais visai sveika kartais pasipykti, pasirėkauti. blogiau, kai net pyktis nesinori. juk nieko gero, kai viskas iš pažiūros gražu, o viduje nuosėdos kaupiasi ir kaupiasi...



Atsakyti
#171
QUOTE (Tylene @ 2004 10 20, 13:53)

Man laime yra daugiau nei akimirku dzhiaugsmas. smile.gif Labai sunku nupasakoti kas tai yra laime..taip pat kaip ir kas tai yra meile. Tai yra jausmai, o jie skirtingu zhmoniu skirtingai juntami. ..gal tai sveikata, mylimas darbas ir mylimas bei mylintis vyras, sielos pilnatve, gyvenimo dzhiaugsmas....smile.gif

gal ir taip, tik viską sudaro akimirkos wink.gif ir galiu galvą guldyt, kad nei vienam žmogui nebuvo jos visos puikios ir laimingos... wink.gif tiesiog viskas gyvenime sukasi rėdos ratu-juoda balta juoda balta... o egoizmas-jei sveiko proto ribose labai sveikintinas dalykas, tik Rasmos atveju mano manymu jis jau peržengęs ribas... ir dar kartą perskaičius visus jos postus šioj temoj, lyginant su ankstesniais-baigiu prieiti išvados, kad jai tikra depresija... kodėl taip manau? todėl kad esu susidūrusi su žmogumi kuris buvo nelaiku nutraukęs vaistus nuo jos.. nu labai panašu... toks įspūdis, kad bendrautum su visai kitu žmogum...

beje, Tylene, ką gali duoti kai širdy tuštuma? o juk sielą papildyt gali daug kuom-tik turėk noro.. wink.gif o ir visą gyvenimą blaškytis ieškant geriausio-nemanau, kad tai pati geriausia išeitis... nes geriausio niekad nerasi... o gyvenimas trumpas.. gal ir surasi tokį, su kuriuo norėtum auginti vaikus, kai tau jau bus senatvė, bet tuomet jau tų vaikų nebebus... wink.gif smile.gif teliks auginti katinus wink.gif
nežinau tavo atvejo, bet turiu savo patirties ir tai ką skaitau Rasmos atveju-ji turi daug, bet ... pati nebežino ko dar nori... na tiek, to..galbūt mes daug nematom ir nežinom...
Atsakyti
#172
QUOTE (Smurka @ 2004 10 20, 15:59)
jis labai kantriai mane palaiko ir remia. Tiesiog jauciu peti salia.

o čia, tai daugelio svajonė
thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif



Atsakyti
#173
QUOTE (nikitta @ 2004 10 18, 15:53)
kartais geriau statyti is naujo, nei prikelinet griuvesius wink.gif

O jei iš naujo statant vietoj pilies palapinė išeis,ir dar vienvietė? sad.gif
Atsakyti
#174
QUOTE (gama @ 2004 10 20, 13:39)
kad ir dėl vyro , kaip dukters tėvo. anksčiau skaičiau, kad vyras su vaiku labai bendrauja, jie labai artimi ir Rasma tuo labai didžiuojasi. (o kuri iš mūsų tuom nesidžiaugtų ). o dabar, Rasma, tu rašai, kad tu taip nemanai...


tu tiesiog puikiai išdėstai savo mintys, argumentuoji, bet man nuojauta sako, kad čia tokie labai labai diplomatiški pasisakymai, vis ratais, ratais, aplinkui, kad neįžeistų kito žmogaus. (ir šito tau pavydžiu , nes aš sakau tiesiai šviesiai, gal ir kiek grubokai gaunasi) o ta tikra tiesa, tie tikri jausmai yra nutylėti. g.gif

Tai kad neprieštarauju..Raskit nors vieną mano postą iš tų kelių tūkstančių žinučių, kad būčiau pasakius - mano vyras ne koks tėvas dukrai..TIKRAI NERASITE.. Jis nuostabus tėvas, bet tiesiog mūsų požiūriai į vaiko auklėjimą skiriasi..aš esu kitokia..gal jis pabambantis, pabarantis, draudžiantis (visiška mano priešingybė..), bet jis nuolat rūpinasi dukra, nuo pat to mažylėlio 2,5 kg. kūdikėlio..Aš išties linkėčiau moterims, kad joms vyrai taip padėtų vaikų auginime. tačiau aš nepritariu jo vaikų auklėjimo filosofijoje..tai blogai..aš viską leidžiu ir auklėju vienaip, jis auklėja kitaip, taip kaip jam atrodo geriau..o tai turi būti bendra, nes vaikas turi žinoti kas ir kaip jį auklėja, o ne klausyiti tai vieno, tai kito..dar gerai, kad abu turime proto dėl auklėjimo nesiginčyti prie paties vaiko.
Bet juk jei skirtingi požiūriai, nesutampa tai nereiškia, kad jis blogas tėvas..jei jį vadinu geru tėvu, julab nereiškia, kad aš bloga motina..Aš sakau, mes be proto SKIRTINGI.

Aišku, tų problemų ne viena ir nuoskaudų daug, apie jas čia nesu pasakojusi ir nepasakosiu, tai tebūnie mano širdelėje wink.gif
Atsakyti
#175
QUOTE (Saga @ 2004 10 20, 15:29)
va butent kad jusu, nesvarbu ar sienos bendrai tinku aplipdytos ar kaip....... kaip gali vyras gerai jaustis jeigu jis gyvena TAVO bute.

Man tevai irgi paliko buta..... niekada nesu jam sakiusi kad tai MANO, kad skyrybu atveju jis liks MAN...... koks skirtumas kieno jis, mes kuriame bendra gyvenima, mes kartu gyvename...... tas pats gauti nuo tevu televizoriu ir "ei ijunk mano televizoriu" ...... "ka veiksi......eini ziureti mano televizoriaus? " ir t.t.

isivaizduoju jeigu siandien vyrui pranesciau tu gyveni pas mane...... jauciu likciau nesuprasta.... biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif

Saga, tu nesupranti, nes esat artimi su savo vyru. Todel, kad vyro elgesys atspindi tavaji. As savo pirmam vyrui irgi niekad nebuciau taip pasakiusi, nes zinojau apie ji viska, nes zinojau, kiek jis turi pinigu, kad visada pades ir atiduos paskutinius, kad niekada su manim nesipes del saldytuvo, nekersys. Net nezinau, kaip dar paaiskinti - jis yra zmoniskas. Taciau su savo dabartiniu as elgiuosi atitinkamai, nes jo elgesys priverte mane galvoti, kad cia mano, o cia tavo. As gyvenu jo bute, bet visa laika jauciu, kad sitie namai ne mano. Man nereikia jo namu, bet tai atspindi kiek mes esam atviri, artimi. As irgi myliu savo vyra, nepriklausomai njuo to kiek jis man netinka. Tai skirtingi dalykai.
Atsakyti
#176
bet kaip įdomu...čia turbūt, kai rašai tai taip depresiškai viskas atrodo ir gaunasi. Iš tiesų taip nėra.
Kas yra "turėti daug"?
Jei tai materialumai, tai yra - gerai, nėra - nereikia.
Sveikata? Neturiu geležinės, turiu rimtų bėdų, bet dėl jų baimės aš nelaikysiu žmogaus, kad jis man būtų tarnu kažkam nutikus.
Darbas? Taip turiu labai mėgstamą ir gerą, labai tai vertinu.
Tėvai? Turiu nuostabius tėvus, nuostabią šeimą.
Niekada nesirgau depresija ir dabar nesergu. Kai susiduri su sunkumais ir paie tai kalbi, tai nereiškia- depresija..depresija kaip žinia turi pagrindinius požymius: žmogų nedžiugina jokia veikla, jis apatiškas, jis nemato gyvenime prasmės, jo nuotaika būna "gilaus liūdesio" stadijoje, sutrinka miegas, mityba, gyvenimo ritmas, apima baimė/nerimas ir aknkina menkavertiškumo jausmas..O kur visa tai pas mane? Nežinau, nematau, kad taip būtų..
Gal tik liūdesys yra, bet žinot, manau normalu paliūdėt tokioje situacijoje..Aš turiu mėgstamą veiklą (tai rūpinimąsisi kitais, pagalba, įdomūs žmonės su kuriais bendrauju), tiesiog žydžiu ir spirgu darbe, dabar tvarkausi mokslo reikalus, jei tik būna proga išasimiegu, rūpinuosi savimi (bliamba, vis dar lieknėju laugh.gif ). nekankina nei nerimas, nei baimė, nors man daugelis sako, jog gali būti nelengva..bet juk turiu rankas, kojas, galvą ir tikiu savimi smile.gif O va ko gyvenime netrūko tai pasitikėjimo savimi ir tvirto žinojimo, kad reikia tik labai labai labai norėti smile.gif
Nei mane baisios ligos nusineša, nei man įgimta liga komplikuojasi nepaisant gyd. kasmetinių prognozių..galų gale kažkokio neįvardinto stebuklo dėka ir tą vaikutį auginu wink.gif Todėl, kad nenuleidžiu nosies..ji riesta ir visada žiūri į trečio aukšto langus wink.gif o jei būna sunku, tai pasiguodžiu, nesu antžmogis..kas gali supranta, kas ne, tai ne..ot ir nėra problemų rolleyes.gif
Atsakyti
#177
QUOTE (Rigedora @ 2004 10 20, 16:25)
ir dar kartą perskaičius visus jos postus šioj temoj, lyginant su ankstesniais-baigiu prieiti išvados, kad jai tikra depresija... kodėl taip manau? todėl kad esu susidūrusi su žmogumi kuris buvo nelaiku nutraukęs vaistus nuo jos.. nu labai panašu... toks įspūdis, kad bendrautum su visai kitu žmogum...

beje, Tylene, ką gali duoti kai širdy tuštuma? o juk sielą papildyt gali daug kuom-tik turėk noro.. wink.gif o ir visą gyvenimą blaškytis ieškant geriausio-nemanau, kad tai pati geriausia išeitis... nes geriausio niekad nerasi... o gyvenimas trumpas.. gal ir surasi tokį, su kuriuo norėtum auginti vaikus, kai tau jau bus senatvė, bet tuomet jau tų vaikų nebebus... wink.gif smile.gif teliks auginti katinus wink.gif
nežinau tavo atvejo, bet turiu savo patirties ir tai ką skaitau Rasmos atveju-ji turi daug, bet ... pati nebežino ko dar nori... na tiek, to..galbūt mes daug nematom ir nežinom...

O as skaitydama Rasmos postus sia tema, girdziu viska lygiai ta pati jau daugiau nei metus. Niekas nepasistumejo tik lengvai pasibangavo. Neizvelgiu jokios depresijos, tik didziuli sunkuma ir uzslepta nerima, taciau tai yra taip normalu - ruosiasi skirtis du zmones.
As irgi noriu kartu su vyru auginti vaikus, o ne numesti ju , palikti bobutei ar dar kam.Ir kam? Kad tokiu budu buciau su juo? Nezinau, as supratau, kad seima, tai yra mes ir vaikai. Arba mes ir suo. Tik mes , man esame pora, bet ne seima. O tokiu atveju norime praleisti laika visi kartu. Paskaiciusi kuom nepatenkinta Rasma, as matau diziuli egoista vyra ir tolerancija, pastangas is Rasmos puses.
Papildyta @ [mergetime]1098292315[/mergetime]
oi, Rasma mane aplenke, del depresiju wink.gif
Atsakyti
#178
QUOTE (Saga @ 2004 10 20, 15:29)
va butent kad jusu, nesvarbu ar sienos bendrai tinku aplipdytos ar kaip....... kaip gali vyras gerai jaustis jeigu jis gyvena TAVO bute.


Čia tai teisybė. wink.gif
Manau, kad sutuoktinių turėtų būti būstas bendras. Jei galėčiau sugrįžti atgal, sakyčiau vyrui, kad parduodam viską, ką turim atskirai ir perkam bendrą Mūsų butą, Mūsų baldus, Mūsų mašiną, Mūsų garažą...
Iš savo patirties galiu pasakyt, kad dėl šitų dalykų kyla nemažai įtampos, paslėpto nepasitenkinimo, galvojimo kaip čia padaryt, kad nelikčiau nuskriausta...
Atsakyti
#179
QUOTE (Smurka @ 2004 10 20, 15:59)
O mes su savo vyru (na tuo, buvusiu avinu avinu laugh.gif ) oi oi oi, is kokios krizes isbridom. Daugelis tikriausiai prisimena mano didzias raudas forume sia tema.

O dabar gyvenam ir toliau ketinam gyventi kartu, jei nesugris buvusios problemos, del kuriu as ji sekmingai praspirti ruosiausi. Nesakau, kad dabar jau esam tokie visiskai dvi obuolio puseles. Pasipykstam ir kartais su tokiais trenksmais, kad jidryshtvairoges mad.gif Bet is esmes tie pykciai negali buti skyrybu priezastimi, nes ta pati vakara susitaikom.

Jis gere. Nesakau, kad jau buvo visai nusilakes, bet man itarimu jau buvo kile, kad tuoj sitaip ir bus. Ir po paskutinio jo siurbtelejimo, cia buvo vasaros pabaigoj, as eilini syki jam liepiau susikrauti smutkes ir nesdintis. Jis eilini syki pamane, kad as isip ji gasdinu, tad nusprende pagasdinti ir mane. Na, tipo tuo, kad issines visa buitine technika, nes jinai pirkta jo vardu (o mes penkerius metus gyvenam nesusituoke). As jam liepiau nekalbeti nieku ir patariau uzgyventa turta pasidalinti graziuoju, kitaip teks ji dalinti teisme ir dar sumoketi teismo visas islaidas, kurios gali siekti beveik visa musu uzgyventi turtelio verte. ir dar priduriau, kad siuo klausimu jau konsultavausi su teisininkais. Butent tas sakinys ji ir pribaige. Kita ryta prasiciuchijo ir paklause, kaip mes toliau gyvensim. Sakau, niekaip. Skyrybos ir taskas mad.gif Jis visaip puole aiskinti, kad renkuosi pati lengviausia varianta, kad skirtis jis nenori ir butinai turi gyventi kartu su dukra. Eilini syki prisieke, kad kai kuriuos mano pageidavimus (na, kaip mano manymu turi atrodyti vyras, seimos zmogus) vykdys be islygu.

Nebegeria del to, kad darba pakeite. Dabar jam lengviau, kai pagundu nebera ir latrai aplinkui nebesisukioja. O siuo metu, kai as pakeiciau darba ir man pradzia yra sunki ne tik moraliskai, bet ir finansiskai, jis labai kantriai mane palaiko ir remia. Tiesiog jauciu peti salia.

Labai džiaugiuos, Smurka, kad Tavo vyras jau "buvęs avinų avinas" laugh.gif Ir, kad viskas pas jus į gera. O, atrodė, kad jau nieko gero nebus... g.gif Sėkmės Jums wub.gif
Atsakyti
#180
QUOTE (Smurka @ 2004 10 20, 15:59)
O mes su savo vyru (na tuo, buvusiu avinu avinu laugh.gif ) oi oi oi, is kokios krizes isbridom. Daugelis tikriausiai prisimena mano didzias raudas forume sia tema.

O dabar gyvenam ir toliau ketinam gyventi kartu, jei nesugris buvusios problemos, del kuriu as ji sekmingai praspirti ruosiausi. Nesakau, kad dabar jau esam tokie visiskai dvi obuolio puseles. Pasipykstam ir kartais su tokiais trenksmais, kad jidryshtvairoges mad.gif Bet is esmes tie pykciai negali buti skyrybu priezastimi, nes ta pati vakara susitaikom.

Jis gere. Nesakau, kad jau buvo visai nusilakes, bet man itarimu jau buvo kile, kad tuoj sitaip ir bus. Ir po paskutinio jo siurbtelejimo, cia buvo vasaros pabaigoj, as eilini syki jam liepiau susikrauti smutkes ir nesdintis. Jis eilini syki pamane, kad as isip ji gasdinu, tad nusprende pagasdinti ir mane. Na, tipo tuo, kad issines visa buitine technika, nes jinai pirkta jo vardu (o mes penkerius metus gyvenam nesusituoke). As jam liepiau nekalbeti nieku ir patariau uzgyventa turta pasidalinti graziuoju, kitaip teks ji dalinti teisme ir dar sumoketi teismo visas islaidas, kurios gali siekti beveik visa musu uzgyventi turtelio verte. ir dar priduriau, kad siuo klausimu jau konsultavausi su teisininkais. Butent tas sakinys ji ir pribaige. Kita ryta prasiciuchijo ir paklause, kaip mes toliau gyvensim. Sakau, niekaip. Skyrybos ir taskas mad.gif Jis visaip puole aiskinti, kad renkuosi pati lengviausia varianta, kad skirtis jis nenori ir butinai turi gyventi kartu su dukra. Eilini syki prisieke, kad kai kuriuos mano pageidavimus (na, kaip mano manymu turi atrodyti vyras, seimos zmogus) vykdys be islygu.

Nebegeria del to, kad darba pakeite. Dabar jam lengviau, kai pagundu nebera ir latrai aplinkui nebesisukioja. O siuo metu, kai as pakeiciau darba ir man pradzia yra sunki ne tik moraliskai, bet ir finansiskai, jis labai kantriai mane palaiko ir remia. Tiesiog jauciu peti salia.

Smurka, o gal jis labiau issigando, kad tu su turku kokiu jaunu pabegsi? wink.gif smile.gif biggrin.gif
Atsakyti