| QUOTE (Rasma @ 2004 10 21, 09:50) |
| O kodėl reikia iš šeimyninio gyvenimo atsiminti tik tai kas blogai? Kodėl nebenorint gyventi su žmogumi negalima jo pagirti?? |
eina sau....... viska jau visai nieko nesuprantu........ tu ta geruma ivardinai ciut ne kaip pagrindine skyrybu priezasti
"Mąsčiau, dėjau visus pliusus už ir minusus prieš..Laimėjo lygiosios, bet tada aš rinkausi. Po to blaiviu protu ir ramia sąžine paprašiau skyrybų."
"O aš jo nenoriu keisti, jis labai geras žmogus ir tėvas, bet aš pati nebegaliu nuo jo gerumo Jis man per geras, man per sunku šalia tobulo žmogaus gyventi Ir nežinau kas bus toliau, bet paskutiniu šansu netikiu.."
"Gyvenimas eina, vyras šalia, gyvenam, nesibaram...Aš myliu savo vyrą, netgi labiau, nei tekėdama, bet gyventi kartu mums abiems nebeišeina Ir tikiu, kad mane vyras myli, nes tada tų konfliktų ir nebūtų, to aiškinimosi..išėjai į skirtingas puses ir tiek. "
tiek to......ne man suprasti, ne as gilinsiuosi ir manau tau nera jokio skirtumo ka as galvoju, ir nereikia man nieko irodineti...........
Ot su viskuo sutinku. Taip, aš taip rašiau.
Sudėliojau viską, padariau išvadą, kad nėra blogas, netgi geras žmogus, bet sugyventi dviese negalime.
Jūs pačios žinote, kad tobulų ir idealių žmonių nebūna, tai kodėl jūs taip viską tiesiogiai pažodžiui suprantate..Aš kalbėjau apie tai, kad jis nemato ką mūsų šeimoje reiktų keisti, jis nemato, kad galbūt reiktų kažką bandyti daryti mums abiems. Argi aš turiu keisti žmogų ar prašyti jo tą daryti. Taip gaunasi, kad šeimoje du geri žmonės, bet iš kur tada tie pykčiai, iš kur tas nepasitenkinimas, iš kur barniai? Praeitį aš užmirštu, bet ne nuoskaudas..tačiau kam jas purtyti, kad drumstųsi ir būtų sunku blaiviai mąstyti.
Jei manęs paklaustų šiandien ar vyrą myliu, pasakyčiau "myliu", tačiau mylėti galima ir kažką esantį toli, galima mylėti žmogų, jam to nežinant, tų meilių gi visokių yra.
Vyras šalia, gyvenam, nesibaram. Nėra ko bartis, man rodos mes jau ir daug barėmės, ir daug kalbėjomės, ką galima dar daugiau pasakyti. Juk matome, kad nieko neišeina. Mano asmeniniame gyvenime vien meilė nėra visagalė.
Aš nieko neįrodinėju. Aš čia kalbuosi raštu. O tai daryti sunku, nes daug pasako ir žmogaus intonacija, ir žmogaus kūno kalba. Ar aš ką bruku? Ne.
Sudėliojau viską, padariau išvadą, kad nėra blogas, netgi geras žmogus, bet sugyventi dviese negalime.
Jūs pačios žinote, kad tobulų ir idealių žmonių nebūna, tai kodėl jūs taip viską tiesiogiai pažodžiui suprantate..Aš kalbėjau apie tai, kad jis nemato ką mūsų šeimoje reiktų keisti, jis nemato, kad galbūt reiktų kažką bandyti daryti mums abiems. Argi aš turiu keisti žmogų ar prašyti jo tą daryti. Taip gaunasi, kad šeimoje du geri žmonės, bet iš kur tada tie pykčiai, iš kur tas nepasitenkinimas, iš kur barniai? Praeitį aš užmirštu, bet ne nuoskaudas..tačiau kam jas purtyti, kad drumstųsi ir būtų sunku blaiviai mąstyti.
Jei manęs paklaustų šiandien ar vyrą myliu, pasakyčiau "myliu", tačiau mylėti galima ir kažką esantį toli, galima mylėti žmogų, jam to nežinant, tų meilių gi visokių yra.
Vyras šalia, gyvenam, nesibaram. Nėra ko bartis, man rodos mes jau ir daug barėmės, ir daug kalbėjomės, ką galima dar daugiau pasakyti. Juk matome, kad nieko neišeina. Mano asmeniniame gyvenime vien meilė nėra visagalė.
Aš nieko neįrodinėju. Aš čia kalbuosi raštu. O tai daryti sunku, nes daug pasako ir žmogaus intonacija, ir žmogaus kūno kalba. Ar aš ką bruku? Ne.
Nu 
vos ne gaunasi, kad Rasma cia jau turi teisintis visom kodel ji jauciasi nelaiminga 
Tik ji pati zino kaip jai siuo atveju geriausia pasielgti. Siaip as jos pasirinkimui visikai pritariu, per daug butu sunku gyventi salia kazko ir jausti tustuma, jausti, kad tai ne tas zmogus, su kuriuo turi buti. Va del vaiku tai jau nezinau ka galvociau, nes dar neturiu tokios patirties. O siaip sis apsisprendimas labai drasus, as turbut buciau baile, ir jau kita diena po jo, ieskociau priezasciu kaip viska palikti taip kaip buvo 
vos ne gaunasi, kad Rasma cia jau turi teisintis visom kodel ji jauciasi nelaiminga Tik ji pati zino kaip jai siuo atveju geriausia pasielgti. Siaip as jos pasirinkimui visikai pritariu, per daug butu sunku gyventi salia kazko ir jausti tustuma, jausti, kad tai ne tas zmogus, su kuriuo turi buti. Va del vaiku tai jau nezinau ka galvociau, nes dar neturiu tokios patirties. O siaip sis apsisprendimas labai drasus, as turbut buciau baile, ir jau kita diena po jo, ieskociau priezasciu kaip viska palikti taip kaip buvo
taip...kiekvienam savo 
| QUOTE (Rasma @ 2004 10 20, 10:46) |
| jis man nuolat primena, kad man sunku gyventi su tokiu požiūriu ir charakteriu, kad aš neturiu draugų, kad aš bijau žmonių, esu užsidariusi, visko prisigalvoju, nenoriu su juo niekur eiti.. |
Nu cia kazkaip labai nerealiai nuskambejo..O tai ka tu manai butent del sito priekaisto-tu su juo sutinki ar manai kitaip???
Manau visi forume pasakytu, kad sita fraze Rasmai niekaip nelimpa, bet gal forumas yra forumas, o gyvenime kitaip
| QUOTE (Rasma @ 2004 10 20, 12:32) |
| todėl nemėgstu vyro jausmų likučių ir laisvalaikio išėdų |
Na, pradesiu analizuot po sakini, nes vis gi situacija nusviesta vienpusiskai, tai norisi kuo daugiau suprast ir ta, kuris uz kadro
Kodel jausmu LIKUCIAI? tai kiek jis dar turi moteru be taves-kaip supratau nei vienos, gal nebent buvo kada koks trumpalaikis flirtas, kurio niekas neisvengiam
Kodel laisvalaikio ISEDOS? Tik del tu isejimu i pirti ar yra dar kazkas?
Priekaistai del to iseidinejimo man kvepia tokiu jaunatvisku nesusitupejimu, nepyk
Primena mane pries kokius 7 metus, kai dar vaiko neturejom..Dabar nesuprantu, ko as ten priekaistaudavau-gi turejau laisve daryt tuo metu ka noriu..dabar man kartais truksta laiko pabut ar nueit kazkur vienai arba net ir su dukra, kartais pati stumiu vyra kazkur prasiblaskyti..Man nesinori, kad jis butu namiseda..As kazkaip labiau sukuosi tarp zmoniu, turiu grizus ka papsakot, bet norisi, kad ir jisai neuzsidarytu tik seimos rate..kad irgi turetu kokiu naujienu is salies, nes kartais pavargstu but radija,laikrastis ir tv viename asmenyje 
Man atrodo kad vyras Rasmai tiesiog nusibodo ir psio, todel atsirado tiek daug priezasciu.
Su šia vyro fraze sutinku. Turiu daug pažįstamų, gerų ir labai gerų, bet draugų mažai. Na ne taip, kad visiškai neturiu, bet tiesiog nė vieno jų nėra šalia, taigi realiai beveik nesusitinkam. Ar aš bijau žmonių? Nebijau. Realiame gyvenime esu labai komunikabili, bet tai nereiškia kad greit įsileidžiu į savo gyvenimą. Visi tie bendravimai daugiau paviršutiniški..ai, vėl man bus sunku paaiškinti..
Na, mane traukia kiti dalykai..aš galiu valandų valandas leisti bažnyčioje (oi buvau vienu metu "įklimpusi", namo negrįždavau visai..pareinu, sutvarkau, pasimokinu, vyrui valgyti pagaminu ir dingstu..), ar kur bastytis su vaiku, nes tai man labai artima. Taip aš esu užsidariusi "normaliems" žmonėms, kurie linksmi, kurie neturi problemų, nežino skausmo, bet esu labai atvira tam, kuris įdomus gyvenimo patirtimi, kuris žmonių galbūt įvardijamas keistuoliu, kurį reikia palaikyti už rankos, nupirkti makaronų, išsklaidyti klaikią vienatvę. Šiaip man geriau laiką leisti su 96 metų nuo pragulų išopėjusia bobute, nei su drauge nueiti į kiną.
Su vyru viena nelabai noriu kur eiti, bet jei einame su visa šeima, trise, tai labai visada džiaugiuosi ir būnu laiminga. Nemėgstu pobūvių..nei giminių, nei draugų, nesilankau visiškai. Geriau aš ateisiu tada, kai galėsiu žmogui skirti visą dėmesį ir jis man galės skirti savo dėmesį. Aš mėgstu ramybę, gal dėl to, kad turiu kunkuliuojantį vidų
Na, mane traukia kiti dalykai..aš galiu valandų valandas leisti bažnyčioje (oi buvau vienu metu "įklimpusi", namo negrįždavau visai..pareinu, sutvarkau, pasimokinu, vyrui valgyti pagaminu ir dingstu..), ar kur bastytis su vaiku, nes tai man labai artima. Taip aš esu užsidariusi "normaliems" žmonėms, kurie linksmi, kurie neturi problemų, nežino skausmo, bet esu labai atvira tam, kuris įdomus gyvenimo patirtimi, kuris žmonių galbūt įvardijamas keistuoliu, kurį reikia palaikyti už rankos, nupirkti makaronų, išsklaidyti klaikią vienatvę. Šiaip man geriau laiką leisti su 96 metų nuo pragulų išopėjusia bobute, nei su drauge nueiti į kiną.
Su vyru viena nelabai noriu kur eiti, bet jei einame su visa šeima, trise, tai labai visada džiaugiuosi ir būnu laiminga. Nemėgstu pobūvių..nei giminių, nei draugų, nesilankau visiškai. Geriau aš ateisiu tada, kai galėsiu žmogui skirti visą dėmesį ir jis man galės skirti savo dėmesį. Aš mėgstu ramybę, gal dėl to, kad turiu kunkuliuojantį vidų
| QUOTE (Smurka @ 2004 10 20, 13:59) |
| O dabar gyvenam ir toliau ketinam gyventi kartu, jei nesugris buvusios problemos, del kuriu as ji sekmingai praspirti ruosiausi. Nesakau, kad dabar jau esam tokie visiskai dvi obuolio puseles. Pasipykstam ir kartais su tokiais trenksmais, kad jidryshtvairoges  Bet is esmes tie pykciai negali buti skyrybu priezastimi, nes ta pati vakara susitaikom. |
Nu va tau ir naujienos
O tai kaip vargsas turkas-liks ant ledo itariu
| QUOTE (Rasma @ 2004 10 20, 16:29) |
| aš viską leidžiu ir auklėju vienaip, jis auklėja kitaip, taip kaip jam atrodo geriau..o tai turi būti bendra, nes vaikas turi žinoti kas ir kaip jį auklėja, o ne klausyiti tai vieno, tai kito..dar gerai, kad abu turime proto dėl auklėjimo nesiginčyti prie paties vaiko. |
Nemanau, kad vyro ir moters poziuris i vaiko auklejima turi identiskai sutapti...tavo papasakota istorija su flomasteriu tiesiog identiska situacijoms musu seimoje, bet del to nemanau, kad cia labai jau kazkas kertasi..
Manau, naturalu, kai tevai siek tiek skiriasi-grieztesnis tevas ir atlaidesne mama-tipiskas modelis, tada susidaro kazkokia pusiausvyra, balansas..Juolab, jei vyras tikrai rupinasi ir uzsiima vaiku-ko dar galima noreti
Nu vo ir Smurka susitaike. O as vis pasigesdavau, Smurkos postu apie nuolatini demesi savo vyrui... Smurka, klausyk, lyg ir truksta mums kazko...
| QUOTE (svetima @ 2004 10 21, 09:58) |
| Kodel jausmu LIKUCIAI? Kodel laisvalaikio ISEDOS? |
O dabar aš analizuosiu
O kaip pavadint tai, kas lieka? Jei tu per dieną išsibendrauji su kitais, išsibarstai, pareini namo ir tingi skirt artimam dėmesį? na, gal ne vien jausmų, gal dar ir emocijų, bendravimo likučiai.
Kodėl laisvalaikio išėdos? Ne dėl to, ka išeina. Niekada nelaikiau, kai vaiko nebuvo sakiau gi nelindau į jo gyvenimą visai. Bet kada aš sulauksiu kelionės visa šeima į užsienį? Aišku, geriau slidinėti vienam, nei belstis kad ir į tą pačią Austriją su žmona ir dukra. Kai paklausiau jis atsakė" o ką jūs ten veiktumėt..vis vien negalėtum slidinėt"..sakau "sėdėtume ant kalno šalia kokio besmegenio ir žiūrėtume kaip tu slidinėji..". Buvo antroji mano darbo diena, kai pratinausi prie ilgesnio išsiskyrimo su dukryte, bet nepabūgau likti, tvarkytis, jis išvažiavo savaitei pailsėt, grįžo laimingas ir tai gerai. Bet ar nenormalu ir man kažko norėti?
Tu sakai "prieš 7 metus priekaištaudavau", o aš ne..Aš nepriekaištavau, bet prašydavau gimus dukrai truputį lėtint gyvenimo tempą ir pabūt su mumis.
Jis nesėdi uždarytas
Ir aš jam nieko nesakua.va dabar ieško kur kalbą individualiai pasimokyt, netgi ir aš raginu..kiekvieną savaitę sportuoja, varžybose sudalyvauja..Jei nori, tai gali eiti kur nori. Kodėl man priekaištauti reikia dėl namisėdiškumo?? Aš sako "nesu gyvanašlis, noriu su tavimi eiti"..Aš gi ne priedas koks..man nesmagu aš nenoriu eiti, eik vienas prašau, niekas už kojos nepririšęs, neužsibūk labai ilgai, pareik, papasakok.
